Rusija paskelbė galinti smogti prevencinius smūgius kitoms valstybėms, jeigu iškiltų grėsmė jos interesams

Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas, Maskvoje įvykusiame karinio elito susirinkime paskelbęs, jog šalies karinė doktrina iš dalies pakeista, kartu teigė, jog jo šalis ginklais nežvangina. Bet jis pareiškė, kad Rusija ateityje gali smogti prevencinius smūgius kitoms šalims, jeigu iškiltų pavojus jos interesams.

Karinė doktrina pakeista

Ketvirtadienį įvykusiame karinio elito susirinkime, kuriame dalyvavo prezidentas Vladimiras Putinas, gynybos ministras, skaitydamas pranešimą apie aktualius Rusijos ginkluotųjų pajėgų uždavinius, paskelbė, kad smarkiai pakeista šalies karinė doktrina.

Interneto leidinys “Gazeta. ru”, tuos paketimus pavadinęs “tikra revoliucija”, konstatavo, kad S.Ivanovo pranešime buvo gausu užuominų apie pastaruosius karinius konfliktus Irake ir Afganistane.

Anot “Gazeta. ru”, karinės žinybos vadovo “naujųjų iniciatyvų pagrindinė mintis tokia: karai Irake ir Afganistane turi duoti gerą pamoką tiems, kurie Jungtines Valstijas traktuoja kaip potencialias priešininkes”.

Tai, kad Rusijos karinė žinyba JAV, NATO ir tarptautinį terorizmą traktuoja kaip svarbiausius priešininkus, ryškėja iš viso gynybos ministro pranešimo.

Sensacingas pareiškimas

Analitikai iš karto atkreipė dėmesį į tą S.Ivanovo pranešimo vietą, kur sakoma, kad Rusija gali pirmoji smogti prevencinius smūgius kitoms šalims, jeigu iškiltų pavojus jos interesams. Gynybos ministras neatmetė, jog tokiu atveju gali būti panaudotas ir taktinis masinio naikinimo ginklas.

Iš sensacingų S.Ivanovo žodžių kariniai analitikai padarė išvadą, jog tokiems smūgiams Maskva gali ryžtis, nelaukdama tarptautinės bendrijos leidimo, elgtis taip, kaip tai JAV darė Irake.

Karingas gynybos ministro pareiškimas tikriausiai sukels didelį susirūpinimą buvusiose sovietinėse respublikose, nes S.Ivanovas, kalbėdamas apie potencialius prevencinius smūgius, ne kartą minėjo Rusijos kaimynes, nors konkrečių pavadinimų nenurodė.

Prieš kurį laiką susikomplikavo Rusijos santykiai su Gruzija, kuri savo teritorijoje tariamai globoja čečėnų kovotojus. Jau tuomet Maskvos atstovai kalbėjo apie prevencinių smūgių Gruzijai galimybę.

Įspėjimas JAV

Rusijos generolų lūpomis S.Ivanovas pranešime įspėjo JAV, kad “Rusijoje atidžiai ir su nerimu stebima, kaip tobulinamas Amerikos taktinis branduolinis ginklas”.

Baigiamojoje pranešimo dalyje gynybos ministras taip pat įspėjo, kad “jeigu NATO išliks kaip karinis aljansas su puolamąja karine doktrina, Maskva bus priversta peržiūrėti savo atominę strategiją”. Tačiau kaip konkrečiai galėtų pasikeisti ta strategija, S.Ivanovas nepaaiškino.

Kartu ministras pranešime du kartus teigė, kad “Rusija nežvangina ginklais”. Kariniai ekspertai tuo tarpu mano, kad Rusijos politika tarptautinėje arenoje tikriausiai taps agresyvesnė.

Rusija ir Jungtinės Valstijos 2002 metų gegužę sutarė iki 2012 metų dviem trečdaliais sumažinti savo branduolinius arsenalus, palikdamos nuo 1 700 iki 2 200 kovinių galvučių.

Per pastaruosius dvejus metus Maskvos ir NATO santykiai pastebimai pagerėjo. Rusija netgi tapo specialios Rusijos ir NATO tarybos nare, kurioje turi patariamąjį balsą, nors veto teisė jai nėra suteikta.

Griežtesnė pozicija

Tačiau Rusijos gynybos ministerija, dažnai kur kas karingiau išreiškianti savo poziciją nei prezidento V.Putino administracija, ne kartą pareiškė, jog vis dar yra sunerimusi dėl NATO keliamos grėsmės. Ypač didelį Rusijos susirūpinimą kelia Lietuvos, Latvijos ir Estijos prisijungimas prie NATO kitų metų pavasarį.

“Rusija atidžiai stebi NATO transformavimąsi ir tikisi, kad ši organizacija visiškai atsisakys tiesioginių ir netiesioginių savo antirusiškos politikos elementų, įskaitant ir karinį planavimą”, - teigiama pareiškime, kurį Rusijos karinė žinyba išplatino po S.Ivanovo pranešimo.

Ministerija dokumente reikalavo, kad ir atskiros NATO narės iš savo “politinių deklaracijų” pašalintų prieš Rusiją nukreiptus teiginius.

V.Putinas didžiavosi galingomis raketomis

Tuo tarpu V.Putinas ketvirtadienio susirinkime priminė, kad Rusija savo arsenale turi ne tik atgyvenusių, bet ir daugybę dar nenaudotų sunkiųjų strateginių raketų.

Rusija turi svarią atsargą antžeminio bazavimo sunkiųjų strateginių raketų, pareiškė jis, kalbėdamas apie raketas “UR-100 N” (NATO klasifikacija “SS-19”), kurios gali nešti iki šešių kovinių galvučių.

“Kalbama apie pačias grėsmingiausias raketas, kurių turime dešimtis, o kovinių galvučių - kelis šimtus”, - prezidento žodžius citavo agentūra Interfax.

V.Putinas paaiškino, kad šios raketos dar nebuvo naudotos net koviniam budėjimui. “Jų naudojimo laikas - labai ilgas, o su jų galimybėmis įveikti bet kokias priešraketinės gynybos sistemas niekas negali konkuruoti”, - sakė prezidentas.

V.Putinas nurodė, kad Strateginių puolamųjų potencialų mažinimo sutartis su JAV leidžia sandėliuose laikyti didelį potencialą.