Švedų lėktuvo, kurį numušė Sovietų Sąjungos naikintuvas, įgula ir keleiviai amžiams atgulė Baltijos dugne  

Didelė “šaltojo karo” laikų mįslė pagaliau įminta: Švedijos orlaivį “DC-3” sunaikino iš Liepojos aerodromo pakilę sovietų naikintuvai. Numuštas lėktuvas kartu su įgulos narių ir keleivių palaikais tebeguli netoli Gotlando salos.  

Baugino sovietų grėsmė  

Šią paslaptingą istoriją praėjusį mėnesį išsamiai aprašė ir komentavo Maskvos savaitraštis “Kommersant vlastj” bei Švedijos radijo rusų redakcija. Abi žiniasklaidos priemonės rėmėsi buvusių kariškių parodymais.

Kelis dešimtmečius Maskva ir Stokholmas nenoriai kalbėjo apie tai, kas “šaltojo karo” metais vyko Baltijos padangėje.

Švedija - tradiciškai neutrali šalis. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo ji suprato, jog net ir jai iš Rytų kyla didžiulė grėsmė. Šioje situacijoje Švedijos politikai, nedrįsdami viešai išsižadėti neutralumo, vis dėlto nusprendė slapta aktyviau bendradarbiauti su NATO bent žvalgybos srityje. Šiaurės Atlanto gynybos organizacijoje toks Stokholmo politikos pasikeitimas buvo įvertintas palankiai.

Netrukus NATO ir Švedijos bendradarbiavimas įgijo visai realius kontūrus. Amerikiečiai Švedijos karinėms oro pajėgoms perdavė transporto lėktuvą “DC-3”, kuriame buvo įrengta moderni žvalgymo iš oro aparatūra.  

Klaida kainavo brangiai  

NATO kariškiams buvo svarbu žinoti, kaip Baltijos jūros regione veikia sovietų priešlėktuvinės gynybos sistema. Tam tikslui “DC-3” skraidydavo prie pat Sovietų Sąjungos teritorinių vandenų. Kai kartą šis lėktuvas, tikriausiai netyčia, pažeidė valstybinę sieną, įvyko tragedija.

Orlaivį atakavo du sovietų naikintuvai, ir “DC-3” su įgula bei kartu skridusiais žvalgybos specialistais nugarmėjo į Baltijos dugną. Tai atsitiko 1952 metų birželio 13 dieną.

“DC-3” net nespėjo pranešti, kas nutiko. Švedų kariškiai, pasistengę nelaimę bent laikinai nuslėpti nuo visuomenės, jį laikė dingusiu.

Tuo tarpu SSRS jokių protestų dėl teritorinių vandenų pažeidimo Stokholmui nepareiškė - apsimetė, kad nieko neatsitiko.  

“Katalinos” žūtis 

Po “DC-3” dingimo praėjus trims dienoms, švedų kariškiai nusprendė išžvalgyti vietą, kur, jų manymu, orlaivį galėjo ištikti nelaimė.

Paieškoms buvo panaudotas hidrolėktuvas “Katalina”. Vietoje, kurioje dingo ryšys su “DC-3”, jį irgi atakavo sovietų naikintuvai, kurių pilotai vėliau savo vadams aiškins, jog švedų hidrolėktuvas pažeidė SSRS teritorinių vandenų ribas.

Buvę sovietų karo lakūnai žurnalistams dabar įrodinėja, kad jie norėjo “Kataliną” ne numušti, o “atsivaryti” į kokį nors savo aerodromą. Kai to padaryti nepavyko, du naikintuvai paieškų lėktuvą apšaudė.

Šūviai buvo taiklūs. Tą pačią dieną vienas “MIG” lakūnų savo vadams skirtame raporte parašė matęs, kaip iš pašauto orlaivio įgula išmetė plaustą. Visi “Katalina” skridę žmonės išsigelbėjo - juos paėmė pro šalį plaukęs Vakarų Vokietijos laivas.

Bet šį kartą Švedija jau sukėlė triukšmą. Stokholmas svarstė, ar nevertėtų nutraukti diplomatinių santykių su Maskva.  

Artimieji atakavo valdžią  

Kai kuriems Švedijos politikams ir žurnalistams parūpo, ko prie sovietų teritorinių vandenų ieškojo “Katalina”. Netrukus viskas paaiškėjo: paieškų grupei rūpėjo išsiaiškinti, kas gi atsitiko “DC-3”, kuriame skrido aštuoni žmonės, įskaitant ir įgulos narius.

Dingusiųjų be žinios artimieji ėmė atakuoti valdžią - reikalavo aiškiai pasakyti, kas atsitiko. Bet Švedijos vadovams nesinorėjo pripažinti, kad tradiciškai neutrali šalis pažeidė savo principus, kai pradėjo veikti išvien su NATO.

Artimuosius praradusios šeimos galėjo girdėti tik daug gandų apie tai, kas nutiko “DC-3” skridusiems žmonėms. Pagal vieną versijų, šis lėktuvas buvo prievarta nutupdytas Liepojos kariniame aerodrome ir tuoj pat sunaikintas, kad neliktų jokių pėdsakų, o įgula ir kiti skridusieji - sušaudyti.

Tuo tarpu abi valstybės nedėjo pastangų, kad tiesa būtų atskleista. Bet nei Maskva, nei Stokholmas “šaltojo karo” metais tiksliai ir nežinojo, kad visi “DC-3” skridę žmonės kartu su orlaiviu amžiams atgulė į Baltijos dugną.  

Šnipo vaidmuo  

Po šių įvykių praėjus maždaug dešimčiai metų, Švedijos kontržvalgyba iššniukštinėjo, kad apie Stokholmo ir NATO bendradarbiavimą sovietams pranešė jų šnipas - buvęs karinių oro pajėgų pulkininkas, vėliau diplomatas Stigas Venerstriomas. Demaskuotas jis prisipažino, kad tarnavo sovietų karinei žvalgybai - GRU.

Šnipas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, bet vėliau pasisiūlė Švedijos valdžiai suteikti vertingų žinių apie sovietų žvalgybos tinklą, veikusį šioje šalyje, todėl po kurio laiko atgavo laisvę. Jis dabar gyvena Stokholmo priemiestyje.  

Kelionė į Maskvą  

Dingusiųjų be žinios artimieji smarkiai suaktyvėjo žlugus Sovietų Sąjungai. Rusija tapo atviresnė pasauliui, jos žiniasklaida ėmė plačiau informuoti visuomenę apie praeityje įvykusius įvairius atsitikimus ir katastrofas, kas anksčiau buvo laikoma valstybės paslaptimis.

1991 metais vienas buvusių SSRS karo lakūnų viešai papasakojo žurnalistams, kaip jis numušė “DC-3”. Tai padarė sprogusios bombos įspūdį.

Dingusiųjų be žinios artimieji, tarp kurių labai aktyviai veikė “DC-3” piloto sūnus Rogeris Elmebergas, susirengė į Maskvą. Čia jie tik sužinojo, kad niekas iš numušto lėktuvo įgulos narių ir keleivių nebuvo sušaudytas ir kad tikriausiai beveik visi jie nuskendo. Tas buvęs karo lakūnas pasakojo, jog matė, kaip iš pamušto orlaivio su parašiutu iššoko tik vienas žmogus; kiti nespėjo.  

Sėkminga paieška  

Numanomą “DC-3” žuvimo vietą Švedijos valdžia iš karto paskelbė valstybės paslaptimi, todėl ten rengti paieškas buvo uždrausta.

Kai R.Elmebergo vadovaujama delegacija grįžo iš Maskvos, Švedijos valdžiai neliko nieko kito, kaip leisti pamėginti surengti orlaivio paieškas rajone, kuris buvo paskelbtas valstybės paslaptimi.

Prireikė septynių mėnesių, kad susiruoštų ekspedicija, vadovaujama buvusio civilinės aviacijos lakūno Anderso Jalajaus. Po ilgų ir sunkių paieškų praėjusį mėnesį vis dėlto nusišypsojo sėkmė: jautrūs prietaisai aptiko didelį objektą, iš dalies apneštą smėliu.

Kai į dugną nusileido akvalangininkai, jiems jokios abejonės neliko: tai buvo “DC-3”. Bet į orlaivio vidų jie nesiskverbė - vėliau žurnalistams sakė, kad nenorėjo trikdyti žuvusiųjų ramybės.

Lėktuvą iškelti dabar reikalauja ne tik žuvusiųjų artimieji, bet ir įtakingi politikai. Švedijos kariškiai įspėja, kad tai būtų labai sudėtinga operacija.

Švedijos radijas šiomis dienomis tikino, kad ji vis dėlto bus surengta.