Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis ilgai nesispyriojo. Šeštadienį 12 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku pasirašė ES Reformų arba Lisabonos sutartį.

Prižiūrėjo ES atstovai

Ceremoniją, kurioje dalyvavo Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso, Europos Parlamento pirmininkas Jerzis Buzekas, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius, transliavo didžiausios Europos televizijos ir radijo stotys.

"Faktas, kad Airijos žmonės apsisprendė, reiškė sutarties atgimimą, dabar nebėra kliūčių ją ratifikuoti, – pabrėžė L.Kaczyńskis prieš pasirašydamas dokumentą. – Ši diena labai svarbi Lenkijos ir ES istorijoje."

Kalbas sakė J.M.Barosso, J.Buzekas ir ES šį pusmetį pirmininkaujančios Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas.

Europos Parlamento pirmininkas J.Buzekas pasidžiaugė, kad Lenkija atsidūrė tarp 26 ES narių, ratifikavusių Lisabonos sutartį, kuri "suteiks Europos Parlamentui gerokai didesnį svorį".

"Mūsų piliečiams neįdomios sutartys, jie nori žinoti, ką politikai gali padaryti jiems. Turime svarbių klausimų, kurios reikia spręsti", – pabrėžė J.Buzekas.

Plėtra privalo tęstis

"ES lieka valstybių sąjunga, griežta sąjunga, tegu ji tokia ir lieka, – kalbėjo L.Kaczyńskis. – Suverenių valstybių sąjungoje mes pasieksime vis daugiau laimėjimų."

"Dabar yra 27 narės. Esu tvirtai įsitikinęs, kad tai dar ne viskas, – tęsė jis. – ES, kaip istorijoje precedento neturinčio sėkmingo, didingo eksperimento, negalima nutraukti, negalima užsidaryti nuo tų, kurie nori įstoti... Be tik Balkanų, bet ir tokių šalių kaip Gruzija."

Lenkijos Seimas dar 2008 m. balandžio 1 d. priėmė įstatymą, įgaliojantį šalies prezidentą pasirašyti sutartį. Balandžio 10 d. įstatymą pasirašė ir L.Kaczyńskis, tačiau pačios sutarties ratifikavimą jis tada atidėjo, iki bus paskelbti referendumo Airijoje rezultatai.

Spalio 2 d. Airijos rinkėjai referendume patvirtino pritarią Lisabonos sutarčiai.

Aiškindamas, kodėl jis laukęs Airijos sprendimo, L.Kaczyńskis priminė, kad "ES reikalauja vieningumo".

"Jeigu laikomės vieningumo principo, nesvarbu, iš kur sklinda priešinga nuomonė – Vokietijos, Maltos, Prancūzijos, ar Estijos. Tai, kad kas nors prieštaravo, reiškė, kad sutartis negyva; ir tik Airijai pakeitus nuomonę, ji vėl atgijo", – sakė L.Kaczyńskis.

Kalbėdamas apie sutarties teksto derinimo derybas, Lenkijos prezidentas nurodė, kad jos buvo greitos, efektyvios, bet taip pat ir šiek tiek įtemptos. Jis taip pat pabrėžė Lenkijos laimėjimus tose derybose, ypač tai, kad buvo pratęstos iki 2017 m. Nicos sutartyje apibrėžtos balsavimo taisyklės ir pakoreguota energetikos politika.

Brolis prieš brolį?

Dabar, L.Kaczyńskiui pasirašius, sutarties ratifikavimo Lenkijoje procedūra baigta. Vienintelė Lisabonos sutarties ratifikavimo nebaigusi šalis lieka Čekija, kurios euroskeptikas prezidentas Vaclavas Klausas delsia ją pasirašyti.

"Trūksta vienintelio (Čekijos) prezidento V.Klauso parašo, – pabrėžė Švedijos premjeras F.Reinfeldtas. – Europa nekantraudama laukia to įvykstant, Europai nebereikia atidėliojimo."

V.Klausas reikalauja tam tikrų išimčių Čekijai. Pasak F.Reinfeldto, Čekijos vadovas nori, kad būtų pridėta dviejų sakinių išnaša.

Tiesa, šeštadienį katalikiškos pakraipos dienraštis "Nasz Dziennik" pranešė, kad ir Lenkijos opozicijoje esanti "Teisės ir teisingumo" partija, kuriai vadovauja Lenkijos prezidento brolis dvynys Jarosławas Kaczyńskis, rengia Seimui siūlymą, kad Lisabonos sutartis būtų perduota Lenkijos konstituciniam teismui patikrinti, ar sutartis neprieštarauja konstitucijai.

Lietuvos interesas

Įsigaliojusi Lisabonos sutartis Lietuvai būtų naudinga tiek, kiek šalis suinteresuota iš politinės krizės išbridusia ir stipresne ES, įsitikinę politikos ekspertai.

Politologo Žygimanto Vaičiūno teigimu, Lisabonos sutartyje atsispindi Lietuvos siūlymai dėl energetikos politikos: įtvirtintas nuostatas siekti sujungti energetikos tinklus, nustatoma, kad esant tam tikrų produktų – ypač energetikos – tiekimo sutrikimų, ES valstybės narės veikia solidariai.

"Natūrali Europos integracijos proceso pasekmė yra tai, kad ES Taryboje atsisakoma veto teisės ir plečiama kvalifikuotos balsavimo daugumos sistemos taikymo erdvė", – sakė Ž.Vaičiūnas.

Generolo Jono Žemaičio karo akademijos Politikos mokslų katedros vedėjas profesorius Gediminas Vitkus įsitikinęs – kiek Lietuvos interesai bus vertinami neturint veto teisės, priklausys nuo gebėjimų bendrauti su partneriais.

"Ar į Lietuvą bus pakankamai atsižvelgiama neturint veto, priklausys nuo mūsų sugebėjimo formuluoti savo pačių interesus ir sugebėjimo tai susiderinti su kitais partneriais", – sakė G.Vitkus.