Gruzijos prezidentas imasi naujų mėginimų, kad įveiktų vis gilėjančią politinę krizę

Po nesėkmingų derybų su opozicijos vadovais Gruzijos prezidentas Eduardas Ševardnadzė tikisi Adžarijos lyderio, partijos “Atgimimas” vadovo Aslano Abašidzės paramos, nes prašytis Maskvos pagalbos dar nedrįsta.

Ragina sutramdyti opoziciją

A.Abašidzė, anksčiau E.Ševardnadzei nejautęs didelių simpatijų, anot BBC, dabar remia Gruzijos prezidentą ir griežtai pasisako prieš opoziciją, kuriai vadovauja partijos “Nacionalinis judėjimas” lyderis Michailas Saakašvilis.

Adžarijos vadovas vakar visiškai solidarizavosi su E.Ševardnadze, kartu pareikalavęs, kad prieš demonstrantus, kaltinančius valdžią parlamento rinkimų rezultatų klastojimu, būtų imtasi ryžtingų veiksmų. Tačiau Gruzijos lyderis, kaip atrodo, griebtis jėgos nesiryžta.

Kelių po rinkimų surengtų apklausų rezultatai liudija, kad E.Ševardnadzę remia tik nuo 15 iki 25 proc. respondentų. Šie skaičiai verčia elgtis apdairiai ir vadinamųjų jėgos struktūrų atstovus. Neatsitiktinai gynybos ministras Davidas Tevzadzė pareiškė, kad prieš demonstrantus kariškiai jėgos nenaudos, nors, pasak karinės žinybos vadovo, “padėtis Gruzijoje tampa nekontroliuojama”.

Žada suteikti pagalbą

E.Ševardnadzės atstovas vakar pranešė, kad sekmadienio vakarą Gruzijos vadovas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Anot BBC, Kremliaus šeimininkas patikino E.Ševardnadzę, kad Rusija “pasirengusi visomis priemonėmis padėti Gruzijoje atstatyti stabilumą”.

Tokia mįslinga ir grėsminga formuluotė sukėlė didelį susirūpinimą tarp opozicijos lyderių. Jie baiminasi, kad Maskva Tbilisio prašymu gali aktyviai įsikišti į NVS narės - Gruzijos - vidaus reikalus.

Tiek “Amerikos balsas”, tiek “Vokiečių banga” savo komentaruose teigė, kad Kremlius, nors ne kartą priekaištavęs E.Ševardnadzei dėl nuolaidžiavimo čečėnų kovotojams, vis dėlto ryžtųsi jį paremti dar kartą, kaip tai buvo prieš dešimtį metų. Niekam ne paslaptis, kad buvęs Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras į valdžią tėvynėje sugrįžo padedant būtent Rusijai.

Maskvos politinį elitą tada baugino prezidento Zviado Gamsachurdijos nuolat kartoti ketinimai nutraukti Gruzijos ryšius su NVS ir “tapti tikrai nepriklausoma valstybe”.

Tuo tarpu Rusijos žiniasklaida įvykius Gruzijoje jau ima lyginti su 1993 metų spalį kilusia politine krize, kai prezidentui Borisui Jelcinui teko tramdyti Aukščiausiąją Tarybą. Per maišto malšinimą žuvo kelios dešimtys žmonių, šimtai buvo sužeista.

Kaip ir tada Rusijoje, taip ir dabar Gruzijoje labai svarbu tai, kokią poziciją užims kariuomenė.

Priešprieša

Sekmadienio vakarą vykusios derybos tarp E.Ševardnadzės ir opozicijos tik pablogino situaciją. “Veltui sugaišome dvi valandas”, - BBC citavo pokalbiu nusivylusį M.Saakašvilį. Jam pritarė parlamento pirmininkė Nino Burdžanadzė. Pasak jos, prezidentas nebuvo pajėgus spręsti klausimus taip, kad šalyje padėtis bent kiek stabilizuotųsi.

Vakar opozicijos lyderiai atsisakė su E.Ševardnadze susitikti dar kartą. Sekmadienio rytą minia valstybės vadovą pasitiko švilpimais ir šauksmais “Pasitrauk!”

“Svarbiausias žmonių, kurie čia stovi, motyvas yra tai, jog jie nenori, kad iš jų būtų atimami balsai. Kovosime už kiekvieną iš jų”, - agentūros Reuters korespondentui sakė N.Burdžanadzė.

Daugiatūkstantinis opozicijos mitingas reikalaujant panaikinti rinkimų rezultatus Tbilisio centre prasidėjo šeštadienį.

Reikalauja anuliuoti rinkimų rezultatus

Opozicija tvirtina, kad valdžia parlamento rinkimus grubiai suklastojo savo naudai, todėl reikalauja jų rezultatus anuliuoti. Kaip tik to vakar iš E.Ševardnadzės reikalavo M.Saakašvilis ir jo vienminčiai. Bet Gruzijos prezidentas teigia neturįs teisės anuliuoti tuos rezultatus ir skelbti naujus rinkimus.

Opoziciją iš dalies parėmė Centrinė rinkimų komisija (CRK), kai paskelbė, kad mažiausiai 27 apylinkėse balsavimo rezultatai buvo suklastoti.

CRK vakar dar kartą skelbė pirminius balsavimo rezultatus. Suskaičiavus daugiau kaip 90 proc. biuletenių, pirmauja valdžios blokas “Už naująją Gruziją”, gavęs 20,9 proc. balsų, ir Adžarijos “Atgimimas” (19,6 proc.).

Šie rezultatai dar labiau įsiutino tūkstančius demonstrantų, pasiryžusių tęsti kovą iki pergalingos pabaigos. Politikos apžvalgininkai vis dažniau teigia, kad Gruzija atsidūrė prie pilietinio karo ribos.