Dž.V.Bušas nusprendė ištirti, kaip buvo renkama informacija apie Irako neva turėtus draudžiamus ginklus, kurie iki šiol nerasti

JAV prezidentas Džordžas V.Bušas galutinai apsisprendė pradėti nepriklausomą tyrimą, kuris privalės nustatyti, kaip buvo renkama žvalgybinė informacija, susijusi su Irako tariamai turėtais masinio naikinimo ginklais (MNG). Toks tyrimas bus pradėtas dėl to, kad Irake draudžiamų ginklų taip ir nepavyko rasti.

Solidi komisija

Baltieji rūmai nusprendė sudaryti komisiją, kuri ištirtų, kokioms aplinkybėms esant, buvo pradėtas karas Irake. Tai vakar pranešė “Amerikos balsas”, remdamasis laikraščiu “Washington Post”.

Šis gerai informuotas leidinys teigė, kad solidžioje komisijoje bus devyni nariai - Respublikonų ir Demokratų partijų atstovai, taip pat nepriklausomi ekspertai. Komisijai teks ištirti, kaip buvo renkami žvalgybiniai duomenys apie Irako neva turėtus MNG.

JAV specialiosios tarnybos įtikinėjo Baltuosius rūmus, kad Irakas turi draudžiamų ginklų. Remdamasis tokia informacija, Dž.V.Bušas įsakė pradėti karą, kuriuo siekta ne tik nuversti Sadamą Huseiną, bet ir likviduoti MNG.

Neatlaikė spaudimo

Anot “Amerikos balso”, dauguma analitikų mano, kad Baltieji rūmai nusprendė surengti tyrimą todėl, kad neatlaikė spaudimo. Demokratai nuolat reikalavo išsiaiškinti, kodėl MNG Irake iki šiol nerasti, nors tam buvo mestos solidžios pajėgos ir išleista šimtai milijonų dolerių.

Bet praėjusį mėnesį surengti nepriklausomą tyrimą Dž.V.Bušą paragino jau ir jo partijos nariai. Tai išprovokavo ginkluotės inspektorių, tebedirbančių Irake, vadovo Devido Kėjaus atsistatydinimą. Prieš kelias dienas šis pripažintas ekspertas Senate padarė sensacingą pareiškimą: “Draudžiamų ginklų Irake nerasta, nes jų ten tikriausiai nėra, o tai liudija, kad Amerikos specialiosios tarnybos dirbo prastai”.

Į šį pareiškimą tuoj pat reagavo JAV prezidento padėjėja nacionalinio saugumo klausimais Kondoliza Rais: “Amerikos specialiosios tarnybos galėjo suklysti, kai vertino Irako keliamą grėsmę, bet tai nereiškia, kad Sadamas Huseinas draudžiamų ginklų neturėjo visai”.

Tačiau situacija vis labiau komplikavosi, todėl praėjusį penktadienį Dž.V.Bušas pareiškė, kad nepriklausoma komisija bus sudaryta. “Noriu, jog amerikiečiai žinotų, kad aš irgi noriu žinoti visą tiesą”, - citavo prezidento žodžius “Amerikos balsas”.

D.Kėjus, kuris irgi ragino atlikti nepriklausomą tyrimą, sakė, jog dėl didelių žvalgybos klaidų susiformavo klaidinga nuomonė, kad Irakas draudžiamų ginklų turėjo.

Apgalvotas žingsnis

“Washington Post” priminė, kad vyksta jau šeši tyrimai, kuriais mėginama išsiaiškinti, kaip žvalgybinė informacija buvo renkama. Tai daro abejų Kongreso rūmų žvalgybos reikalų komitetai, dvi CŽV ir dvi Pentagono komisijos.

Tačiau demokratai nuolat reikalavo, kad būtų surengtas nepriklausomas tyrimas. Baltieji rūmai tokius raginimus kategoriškai atmesdavo ir demokratai šią poziciją laikė labai svarbiu savo rinkimų kampanijos koziriu.

Pasak “Amerikos balso”, analitikai mano, kad respublikonų vadovybės nutarimas surengti nepriklausomą tyrimą - efektingas Dž.V.Bušo komandos žingsnis. Koziris iš demokratų rankų išmuštas. O jeigu menkas žvalgybininkų profesinis pasirengimas bus įrodytas, už tai turės atsakyti ne Amerikos prezidentas, o CŽV direktorius Džordžas Tenetas.

Ir dar vienas svarbus momentas. JAV prezidentas neįpareigos komisiją baigti darbą iki griežtai nustatyto termino. “Washington Post” ta proga nurodė, kad komisijai prezidentas paves ir šalutinių užduočių, pavyzdžiui, įpareigos nustatyti, ar specialiosios tarnybos profesionaliai įvertino Šiaurės Korėjos atominę programą.

Suprantama, kad tokie papildomi darbai pareikalaus daug laiko. “Amerikos balsas” teigė, kad komisija turėtų dirbti mažiausiai iki kitų metų vidurio. Tada bus praėjęs maždaug pusmetis po prezidento rinkimų, kurie vyks šių metų lapkritį.

Savo ruožtu britų laikraštis “Independent on Sunday” konstatavo, kad “likimo valiai gali būti paliktas Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleras, kai Amerika pripažins savo žvalgybos klaidas dėl Irako ginkluotės”.

“Akivaizdu, kad Vašingtono strategija keičiasi. Tai gali tapti labai rimta problema T.Blerui”, - citavo laikraštis politiką, neminėdamas jo pavardės.

T.Bleras sukruto

Reuters-ELTA. JAV nusileidus oponentų raginimams surengti nepriklausomą teiginių, kuriais buvo teisinamas Irako karas, tyrimą, vakar atitinkamam tyrimui ėmė rengtis ir T.Bleras. Jo atstovas paskelbė, kad vyriausybė greitai informuos, kaip rengiasi spręsti “teisėtą klausimą”, kur dingo Irako ginklai, kurių tikras ar tariamas egzistavimas buvo pagrindinė invazijos į Iraką priežastis.

“Tiesa yra tai, kad Irake dar neradome masinio naikinimo ginklo, ir mes sutinkame, kad tai yra teisėtas klausimas. Mes greitai paskelbsime, kaip ketiname jį spręsti, tačiau pirma tai padarysime parlamente”, - sakė T.Blero atstovas ir pridūrė, jog atitinkamo pareiškimo galima tikėtis jau greitai. Anot atstovo, yra visiškai teisėta dabar klausti, “kur yra masinio naikinimo ginklai, žinant ankstesnę žvalgybinę informaciją”.

Pastaruoju metu didėja spaudimas T.Blerui pasiaiškinti dėl akivaizdaus žvalgybininkų darbo broko. Premjeras prieš karą Irake užtikrintu balsu skelbė, jog ši šalis kelia rimtą pavojų, nes toliau gamina cheminį ir bakteriologinį ginklą.

Pasak premjero atstovo, Didžiosios Britanijos vyriausybė nuolat aptarinėja šį klausimą su JAV.

Kalbos apie nepriklausomos komisijos sudarymą pasklido prieš Didžiosios Britanijos parlamento užsienio reikalų komiteto posėdį, kuriame T.Bleras šiandien aiškinsis dėl Irako karo.

Netylančios kalbos apie niekaip nerandamus Irako MNG žlugdo T.Blero pastangas pagaliau užversti daugiausia ginčų sukėlusį jo valdymo puslapį. Dėl Irako karo jo populiarumas krito iki vieno žemiausių per pusseptintų metų lygio. Oficialiai Didžiosios Britanijos premjeras vis dar tvirtina esąs tikras, kad Irake bus rasta “ginklų programų”.