JAV pateiktas rezoliucijos Irako klausimu projektas patinka ne visiems  

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba (ST) tebenagrinėja Amerikos diplomatų pateiktą rezoliuciją Irako klausimu. Jos projektas, nors ir pataisytas, vis dėlto patinka ne visiems ST nariams, nes dokumente nėra okupacijos pabaigos termino.  

Reikalauja naujų pataisų  

Pažymėtina, kad JAV pateiktam projektui, nors ir be didelio entuziazmo, bet iš esmės pritarė Vokietija ir Prancūzija, griežtai stojusios prieš karą Irake. Tačiau svarstomą dokumentą smarkiai kritikuoja ne tik ankstesnė jų bendramintė - Rusija, bet ir kelios kitos šalys.

“Amerikos balso” teigimu, Rusijos atstovas JT Sergejus Lavrovas pareikalavo, kad galutiniame dokumento variante būtų atsižvelgta į Maskvos siūlymą nurodyti konkretų terminą, iki kurio valdžia Irake realiai bus perduota irakiečiams. Kitaip sakant, Rusija į projektą siekia įtraukti okupacijos užbaigimo tvarkaraštį. Dėl šios nuostatos Maskvą remia Paryžius ir Berlynas.

Bet Vašingtonas tam priešinasi. Jo atstovai teigia, kad niekas nežino, kaip situacija Irake klostysis artimiausiais mėnesiais, todėl tokio tvarkaraščio sudarymas būtų labai neatsakingas žingsnis.

JAV pateiktą projektą itin griežtai kritikavo Sirijos atstovas, pareiškęs, jog naujajame dokumente nėra nieko naujo.

Amerikos atstovai siūlo ST, kad ji pareikalautų, jog Irako valdančioji taryba, kurią sudaro 25 nariai, iki gruodžio 15 dienos pateiktų naujos Konstitucijos parengimo ir visuotinių rinkimų surengimo grafiką.

Amerikiečių parengtą rezoliucijos projektą teko smarkiai taisyti, kai pirminį jo variantą tarptautinė bendrija įvertino labai skeptiškai.  

Remia tik ištikimiausios sąjungininkės  

Ištikimiausios JAV sąjungininkės - Didžioji Britanija ir Ispanija - pareiškė, kad jos visiškai remia Amerikos projektą. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Džekas Stro BBC korespondentui sakė manąs, kad dokumentui bus pritarta artimiausiomis dienomis.

Dž.Stro teigė, kad projektas patobulintas “tiek, kiek reikia”. Ankstesniajame tekste buvo tik bendrais žodžiais sakoma, kad Irake būtina priiimti naują Konstituciją bei surengti rinkimus, o tik tada valdžią perduoti irakiečiams. Tačiau dabar vis daugiau šalių norėtų, kad nacionalinė vyriausybė Irake būtų sudaryta kuo greičiau.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Dominikas de Vilpenas sakė, kad naujame rezoliucijos projekte padaryta daug vertingų korektyvų, bet, anot jo, dokumentas vis dar taisytinas. “Svarbiausias klausimas yra tas, ar pataisos atitinka situaciją Irake”, - BBC korespondentui sakė ministras.  

Kas mokės už karą?  

Tuo tarpu Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai, susirinkę Liuksemburge ir svarstę Irako atstatymo finansavimo programą, pažadėjo šioms reikmėms iki 2004 metų pabaigos skirti 230 milijonų eurų.

Dar neaišku, kiek lėšų skirs kiekviena ES šalis. Vienas ES diplomatų BBC korespondentui sakė, kad kai kurios valstybės mano, jog už Irako atstatymą turi mokėti tik tos šalys, kurios karui entuziastingai pritarė.

Analitikai pažymi, kad Prancūzija ir Vokietija, kurios, kaip minėta, priešinosi karui, nėra nusiteikusios okupuotos šalies ūkio atgaivinimui skirti daug lėšų, skirtingai nuo, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos - svarbiausios JAV sąjungininkės.

Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis pažadėjo, jog Berlynas skirs lėšų Irako atstatymui, tačiau konkrečių skaičių neminėjo.

Dž.Stro tuo tarpu teigė, kad jo šalis šiam tikslui “skirs nemažai lėšų”, tačiau ir jis konkretaus Londono indėlio nurodyti negalėjo. Irako atstatymo problemos detaliau bus svarstomos valstybių - donorių konferencijoje, kuri Madride vyks spalio 23-25 dienomis.

Laikraštis “Financial Times” rašė, kad Irako ūkio atgaivinimui, kuris užtruks mažiausiai trejus metus, donorės skirs 910 milijonų dolerių.

Tai maža suma, palyginti su, pavyzdžiui, būsimuoju Japonijos indėliu. Tekančios saulės šalis paskelbė, jog Irako atstatymui skirs 4-5 milijardus dolerių  

Turėtų balsuoti šiandien  

Tuo tarpu JAV pareigūnai tikisi, jog balsavimas dėl rezoliucijos projekto ST galėtų įvykti jau šiandien. Šiuo dokumentu Amerikos administracija jau trečią kartą nuo rugpjūčio mėgina gauti ST paramą rezoliucijai, kuria siekiama paskatinti kuo daugiau šalių prisidėti prie Irako atstatymo ir jo saugumo užtikrinimo.

Manoma, kad ir antrajam pataisytam projektui būtų pritarusios devynios šalys, kurių balsų pakanka, jog dokumentas būtų patvirtintas, tačiau Vašingtonas nenorėjo atsisakyti įtakingiausių ST narių paramos, nes dėl to sumažėtų rezoliucijos reikšmė.

Kaip ir ankstesniuose projektuose, dabar rezoliucijoje numatoma Irake esančius užsienio karius paversti pavaldžius JT mandatą turėsiančioms daugiašalėms pajėgoms, kurioms vadovaus JAV kariškiai. Tai reiškia, jog vadovaujantis personalas bus labiau tarptautinis.  

Bagdade vėl susisprogdino savižudis  

AFP-BNS. Irako sostinėje vakar prie Turkijos ambasados susisprogdinus savižudžiui, buvo sužeisti du diplomatinės atstovybės darbuotojai, pranešė Turkijos naujienų agentūra “Anatolia”.

Remiantis pirminiais duomenimis, vienas nukentėjusiųjų yra ambasados apsaugininkas.

JAV pajėgos turkų diplomatinės atstovybės teritoriją iš karto aptvėrė spygliuota tvora, pro kurią buvo įleidžiami tik greitosios pagalbos ir ugniagesių automobiliai.

Šis išpuolis įvykdytas praėjus savaitei po to, kai Turkija nusprendė siųsti savo karius į Iraką, nors tam griežtai nepritaria JAV sudaryta Irako valdančioji taryba ir šalies kurdų bendruomenė.

Pastarasis savižudžio išpuolis - jau penktasis per tris mėnesius.