A.Zakajevo byla gali tapti rimtu ES ir Rusijos santykių išmėginimu

Rusiją ir Europos Sąjungą (ES) vienija bendra kova su terorizmu. Tačiau išrinktojo Čečėnijos prezidento Aslano Maschadovo asmeninio atstovo ir formalaus vicepremjero Achmedo Zakajevo, už nuolatinį savo buvimo vietos keitimą praminto skrajojančiu olandu, praėjusią savaitę suimto Danijoje, byla gali tapti sunkiu ES ir Rusijos santykių išmėginimu.

Staiga kilęs konfliktas tarp Maskvos ir Kopenhagos atskleidžia iš esmės skirtingus požiūrius tiek į žmogaus teises, tiek į teisę apskritai.

Įstatymai ir tikrovė

Buvusiose sovietinėse respublikose, įskaitant ir Rusiją, nekaltumo prezumpcija, kiti kertiniai teisės postulatai, egzistuoja daugiau popieriuje negu realiame gyvenime. Šiose valstybėse valdžia nuolat kišasi į prokuratūros ir teismų darbą, nesidrovėdama nurodyti, ką nuteisti, o ką paleisti.

Žinoma, pagal įstatymus taip nėra, tačiau Rusijos žiniasklaida pateikė daugybę atvejų, kai baudžiamosios bylos buvo nutrauktos, kuomet pėdsakai atvesdavo, pavyzdžiui, į Kremlių. Prezidentas Vladimiras Putinas savo vienu pirmųjų pasirašytų įsakų suteikė teisinę neliečiamybę buvusiam Kremliaus šeimininkui Borisui Jelcinui ir jo šeimos nariams, įskaitant ir dukterį Tatjaną, kuriai galėjo būti iškeltos mažiausiai trys baudžiamosios bylos už valstybės lėšų pasisavinimą.

Skrido parsivežti “teroristų”

Švelniai tariant, labai savotiškas požiūris į teisę apskritai Maskvoje buvo pademonstruotas vasaros pabaigoje, kai Gruzijos valdžia suėmė grupę čečėnų, bandžiusių rasti prieglobstį šioje Užkaukazės respublikoje. Tada Rusijos generalinė prokuratūra aiškiai parodė, kaip ji supranta ekstradicijos procedūrą.

Jau kitą dieną, kai čečėnai Gruzijoje atsidūrė už grotų, Maskva į Tbilisį pasiuntė specialų lėktuvą, kuriame buvo ne tik grupė Rusijos generalinės prokuratūros darbuotojų, bet ir būrys omonininkų.

Rusijos prokurorai visai numojo ranka į asmens kaltės dokumentinius įrodymus, asmens tapatybės kruopštų nustatymą ir kitas teisines procedūras, be kurių ekstradicija paprasčiausiai neįmanoma.

Maskvos atstovai, kaip vėliau paaiškėjo, net nežinojo, kokių konkrečių asmenų jie skrenda parsivežti. Vienas Rusijos prokurorų NTV “Mir” sakė, kad jie skrido “pargabenti teroristų”, o jų pavardės esą visai neturi reikšmės.

Kai Gruzijos valdžios atstovai atvykėliams pasakė, jog net ir kovoje su teroristais reikia laikytis civilizuotame pasaulyje priimtų teisės normų, Maskva labai įsižeidė ir dar kartą apkaltino Tbilisį, kad šis esą remia teroristus.

Grūmojama ir Danijai

Savotišką Kremliaus požiūrį į teisę dar kartą išryškino A.Zakajevo atvejis. Danijos valdžia praėjusią savaitę aiškiai pasakė, kad tų bendro pobūdžio, anot britų žinių agentūros BBC, “beletristinių dokumentų”, kuriuose yra tik nuorodos į žiniasklaidos pranešimus, nepakanka, kad suimtasis būtų išduotas Rusijai.

Rusijos prokurorai kaip A.Zakajevo kaltės įrodymus pateikė kai kuriuos pokalbių telefonu įrašus. Tačiau reikia atlikti jų ekspertizę - nustatyti, ar tai tikrai įtariamojo balsas.

Todėl Kopenhaga pareiškė, kad, jeigu Rusija nepateiks konkrečių A.Zakajevo kaltės įrodymų iki šio mėnesio pabaigos, “skrajojantis olandas” bus paleistas į laisvę.

Rusijos atstovai iš esmės jau pradėjo grasinti Danijai. Vėl pasižymėjo radikaliais pareiškimais garsėjantis, tačiau Kremliaus nuomonę išdėstantis Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Dmitrijus Rogozinas. Jis savaitgalį agentūrai “Ria Novosti” pareiškė, jog “Rusija Danijos atžvilgiu gali imtis griežtų priemonių”. Atrodo, kad turimos galvoje ekonominės sankcijos.

Tačiau Briuselyje manoma, kad Kremlius į didelį konfliktą su ES veltis nedrįs, nes Maskvai nuolat reikia kreditų ir kitokių paslaugų, be kurių ji negali išsiversti.

Tikimasi Vašingtono pagalbos

Kitas Valstybės Dūmos deputatas, grupės “Liaudies deputatas” lyderis Genadijus Raikovas, radijo stoties “Echo Moskvy” eteryje pareiškė, kad Danijos atsisakymas išduoti A.Zakajevą - absurdiškas, nes Danija “yra pasirašiusi bendrą konvenciją dėl nusikaltėlių išdavimo”.

“Nežinau, kaip galiausiai pasielgs Danijos vyriausybė. Jei JAV valstybės departamentas nuspręs įtraukti čečėnų teroristus į 36 visame pasaulyje persekiojamų organizacijų sąrašą, Danijai teks rimtai susimąstyti. Išdavę Zakajevą, danai tik išloštų”, - pabrėžė G.Raikovas.

Priešingu atveju, jo nuomone, Rusija turi teisę paduoti ieškinį tarptautiniam Hagos tribunolui, kuris gali įpareigoti Daniją išduoti nusikaltėlį. “Bet kol vyks ši procedūra, baigsis Zakajevo sulaikymo terminas, o paskui jo jau neberasi”, - pridūrė deputatas.

Danijos policija, vadovaudamasi Rusijos išduotu suėmimo orderiu, A.Zakajevą suėmė trečiadienį. Minėtame dokumente teigiama, kad “skrajojantis olandas” yra susijęs su Maskvoje vykusia įkaitų drama, kurios metu ginkluoti čečėnų separatistai įkaitais paėmė daugiau kaip 800 žmonių.

Galbūt pasiprašys politinio prieglobsčio

DPA-Reuters-ELTA. A.Zakajevas galbūt pasiprašys Danijoje politinio prieglobsčio, vakar paskelbė šios šalies laikraštis “Berlingske Tidende”.

Atitinkamas prašymas bus pateiktas šios savaitės viduryje, laikraščiui pasakė A.Zakajevo advokatas.

Danijos vyriausybė kaip visiškai nepakankamą įvertino Rusijos ligi šiol pateiktą medžiagą dėl A.Zakajevo išdavimo. Oficialioji Kopenhaga reikalauja vėliausiai iki lapkričio 30 dienos papildyti pateiktą kaltinamąją medžiagą. Maskvos prokuratūra žada tai padaryti šią savaitę.

Tačiau jau rytoj arba trečiadienį A.Zakajevas gali pasirašyti dokumentus dėl politinio prieglobsčio Danijoje, vakar paskelbė šios Šiaurės Europos šalies spauda, remdamasi čečėnų veikėjui artimais šaltiniais. Tokiu atveju A.Zakajevo išdavimas Rusijai būtų atidėtas mažiausiai pusei metų, per kuriuos Danijos kompetentingos valdžios institucijos nagrinėtų jo prašymą.