Didėjančioje priešpriešoje ypatingą vaidmenį vaidina Iranas, siekiantis atominio vėzdo

Skandalas, kilęs dėl pranašo Mahometo karikatūrų, iš pradžių pavirtęs musulmonų masiniais protestais, po to - Europos šalių diplomatinių misijų pogromais, dabar kelia grėsmę, kad prasidės konfliktas tarp civilizacijų.

Pastarojoje priešpriešoje ypatingą vaidmenį vaidina radikalių musulmonų valdomas Iranas, karikatūrų skandalą tiesiogiai susiejęs su Vakarų mėginimais žūtbūt neleisti, kad Teheranas pasigamintų atominę bombą.

Karikatūrų skandalas sukėlė didelę sumaištį: vienais atvejais vakarykščiai sąjungininkai tapo priešais, kitais - buvę priešininkai stojo ginti islamo vertybių.

Daugelio šalių vyriausybės ragina dėti pastangas, kad aistros atvėstų, tik niekas nežino, kaip tai padaryti.

Provokuojantis raginimas

Oficialūs Irano pareigūnai sako, kad savo veiksmais Vakarai musulmonus siekė įžeisti ir pažeminti. Radikalusis prezidentas Mahmudas Achamedinedžadas, kuris, pasak žiniasklaidos, pusę dienos meldžiasi, o kitą pusę - siūlo sunaikinti Izraelį, savaitgalį paragino islamo pasaulį “prabusti iš gilaus miego”.

Toks provokacinis raginimas nuskambėjo tuo metu, kai Iranas iš esmės nutraukė bendradarbiavimą su Tarptautine atominės energetikos agentūra (TATENA) ir apskritai su tarptautine bendrija ir tik vilkina laiką, kurio jam reikia, kad galėtų pradėti mosuoti atominiu vėzdu. Interneto svetainė “NEWS.ru.com” šiomis dienomis citavo Izraelio generalinio štabo atstovą, sakiusį, kad “Iranas atominį ginklą gali turėti jau kovo pabaigoje”.

Tarptautinė bendruomenė mėgins atkalbėti Irano vadovybę nežaisti su ugnimi. Tačiau kai kurie apžvalgininkai abejoja, ar pastangos bus sėkmingos.

JAV gynybos ministras Donaldas Ramsfeldas užvakar aiškiai sakė, kad Irano pastangos pasigaminti atominę bombą bus sužlugdytos bet kokia kaina. Ministras neatmetė ir karinės jėgos panaudojimo galimybės.

Iranas irgi nesėdi sudėjęs rankų. “Jo siekimas atomines savo ambicijas pridengti karikatūrų skandalu liudija, kad jis ketina į didelio masto konfliktą įtraukti visą musulmonų pasaulį”, - konstatuoja svetainė “NEWS.ru.com”.

Kilo didelė sumaištis

Karikatūros sukėlė sunkiai įsivaizduojamą sumaištį - supriešino tuos, kurie dar vakar buvo sąjungininkai. JAV remiama Irako vyriausybė paskelbė su Danija “įšaldanti santykius”, nors šios šalies kariai, rizikuodami gyvybėmis, kovoja su Sadamo Huseino pasekėjais.

Karikatūros išprovokavo žmonių aukų pareikalavusį pasipiktinimo proveržį Afganistane, kur tūkstančiai vietos gyventojų pareikalavo išvesti NATO mandatą turinčiose koalicijos pajėgose tarnaujančius danų karius.

Danijos vyriausybė buvo pažadėjusi savo kontingentą, kariaujantį su talibais, padvigubinti. Dabar abejojama, ar šis planas bus realizuotas.

Į konfliktą įvėlė žydus

Karikatūrų skandalas pavirto spaudos laisvės šalininkų ir pagarbos religijoms bei jų simboliams gynėjų kova, kuriai nematyti pabaigos. Priešprieša kasdien vis labiau eskaluojama, įtraukiant į ją tuos, kurie iki šiol laikėsi neutralumo.

Musulmonai, išklausę paskaitų ciklą apie spaudos laisvę, savo interneto svetainėse pradėjo skelbti karikatūras, kurios turėtų įžeisti žydus ir jų valstybę. Ją sunaikinti prisiekė radikalai iš “Hamas”, o pasaulio žemėlapyje jai vietos neranda prezidentas M.Ahmadinedžadas.

Belgijoje ir Nyderlanduose veikianti politinė organizacija “Europos arabų lyga” (EAL), savo tinklalapyje paskelbusi kelias žydų karikatūras, teigia “nieko nenorinti užgauti ar įžeisti”. Tačiau EAL tikslas aiškus - ji nori, kad visi kiti atsidurtų musulmonų kailyje.

Pranašo Mahometo karikatūras iš Danijos laikraščio “Jyylands-Posten” perspausdino Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Ispanijos, Šveicarijos, Vengrijos, Vokietijos, Lenkijos, net tolimosios Naujosios Zelandijos leidiniai. Nors JAV ir Didžiosios Britanijos spauda to nedarė, amerikiečiai ir britai musulmonų simpatijų nepelnė.

Musulmonai skeptiškai vertina europiečių deklaracijas dėl spaudos laisvės ir teigia, kad Senojo žemyno žiniasklaidai judaizmo ir Izraelio kritika yra tabu.

Nušautas katalikų kunigas

Turkijos policija su baime kalba apie versiją, kad šios šalies Trabzono mieste nušautas katalikų kunigas italas Andrėjas Santorė gali būti musulmonų radikalų auka. Liudininkai tikina girdėję, kaip pasikėsintojas šaukė: “Dievas yra didis”. Su šiuo šūkiu lūpose islamo radikalai atakuoja vadinamuosius netikėlius - kitos tikybos atstovus.

Įtampa didėja ir kituose musulmonų kraštuose. Gazos Ruože įniršusi minia skandavo šūkius “Šalin Daniją!”, “Šalin Norvegiją!” ir prisiekė savo krauju atkeršyti už pranašo įžeidimą.

Patikėjo gandais

Priešiškumas nė kiek nesumažėjo net po to, kai “Jyllands-Posten”, užviręs visą šią košę, pagaliau atsiprašė musulmonų už tai, kad spausdino pranašo karikatūras. Tačiau laikraščiui, kaip ir visai Danijai, nebuvo atleista.

Į konfliktą įsikišo neutralus veikėjas - Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Ananas, paraginęs musulmonų atstovus priimti Danijos laikraščio atsiprašymą ir “palikti šį nemalonų incidentą praeityje”. Į šį raginimą kol kas nereaguota.

Tuo tarpu Šveicarijos laikraštis “Le Temps” pranešė, jog jo korespondentas Gazos Ruože išsiaiškino, kad pranašo karikatūros apaugo tokiais gandais, jog protestuotojų įtūžis gali būti pateisinamas. Tenykščiai arabai įtikinti, kad danų laikraštis pavaizdavo pranašą Mahometą, santykiaujantį su gyvuliais.

“Le Temps” korespondentas kalbėjosi su vietos gyventoju, vardu Mansuras, ir siūlė jam pažiūrėti, kas iš tikrųjų pavaizduota piešiniuose, bet pašnekovas nesileido į kalbas. “Jaučiuosi labai įžeistas. Tų piešinių nemačiau ir nenoriu matyti, man užtenka to, kiek apie juos man papasakojo kiti žmonės”, - sakė Mansuras.

Netrukus šis arabas dalyvavo mitinge, kur nuolat aidėjo šūkis “Mirtis šunims danams ir mirtis Bušui”.

Ragina imtis bendrų veiksmų

Europoje, patekusioje į itin keblią padėtį, dabar karštligiškai ieškoma būdų, kaip bent sustabdyti didėjančią konfrontaciją. Vakar Švedijos vyriausybės narė pareiškė, jog Europos Sąjunga (ES) ir arabų pasaulis turėtų kartu imtis veiksmų, kad užkirstų kelią tolesniam smurtui dėl nelemtų karikatūrų.

Reikia “bendrų veiksmų, pavyzdžiui, tarp ES ir arabų pasaulio”, Švedijos televizijai teigė užsienio reikalų ministrė Laila Freivalds.

“Mus reikia pareiškimo, kartu atsistojus pasakyti, kad šis konfliktas nepadeda mūsų bendriems interesams ir neatspindi situacijos, kurioje esame ir kurioje mėginame užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą tarp šių kraštų”, - sakė L.Freivalds.