Keturioms šalims nusprendus suformuoti bendrąją ekonominę erdvę, prabilta apie NVS laidotuves

Šeštadienį Jaltoje įvykusiame Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) viršūnių susitikime keturių šalių - Rusijos, Ukrainos, Kazachstano ir Baltarusijos - lyderiai nutarė įkurti vieningąją ekonominę erdvę, o tai atitinka tik didžiųjų sandraugos šalių interesus. Tuo tarpu Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas tokį susitarimą palygino su Belovežo, kur 1991 metais buvo paskelbta apie Sovietų Sąjungos žlugimą, sąmokslu ir prabilo apie NVS laidotuves.

Siekta įkinkyti Ukrainą

Radijo stoties “Svoboda” apžvalgininkas Arkadijus Dubnovas savo komentare sekmadienį pažymėjo, kad Jaltoje pasirašytas susitarimas yra daugiau politinio, o ne ekonominio pobūdžio. Kai vasarį Rusijos, Ukrainos, Kazachstano ir Baltarusijos lyderiai nusprendė kurti vieningąją ekonominę erdvę, Kremliaus pareigūnai neslėpė, jog šiuo žingsniu siekiama vieno tikslo - įtraukti į ją Kijevą, kad šis suprastų, jog bendradarbiavimas su NVS šalimis jam yra naudingesnis negu svajonės apie Europos Sąjungą (ES).

Pasak A.Dubnovo, siekti šio tikslo Maskva ryžosi net žinodama, kad patirs nuostolių. Ji sutiko leisti visoms NVS be jokių kliūčių prekiauti Rusijos teritorijoje, nors pastarajai yra nuostolinga, o Ukrainai - naudinga.

Tačiau Kremliaus atstovai tikisi, kad Rusija su kaupu atsiims vėliau, kai Ukraina bus galutinai įkinkyta į NVS vežimą.

Grasina apkalta

Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, iki šiol blaškęsis tarp Rytų ir Vakarų, atrodo, galutinai apsisprendė, kai padėjo savo parašą po Jaltos komunikatu. Tokį savo žingsnį jis aiškino tuo, kad jo šaliai dar toli iki ES. “Mūsų ten niekas nelaukia”, - šeštadienį žurnalistams sakė Ukrainos prezidentas.

L.Kučmos apsisprendimą Kijevo politiniai sluoksniai įvertino skirtingai. Vyriausybės pozicija buvo santūri. Promaskvietiškai nusiteikę veikėjai Jaltos komunikatui karštai plojo, centristai spėliojo, ar antroji pagal didumą slavų valstybė dėl trumpalaikių tikslų ateityje nepraras pasitikėjimo Vakaruose, kur Ukraina turi tam tikrų įsipareigojimų.

Provakarietiškai nusteikę politikai mano, kad L.Kučma pasielgė trumparegiškai, kad jis išdavė nacionalinius interesus, už ką jam turėtų būti pareikšta apkalta.

Jaltoje pasirašytą susitarimą dar turės patvirtinti Ukrainos parlamentas. Ar jis pritars L.Kučmos žingsniui Jaltoje? Į šį klausimą niekas Kijeve kol kas nedrįsta atsakyti vienareikšmiškai, pastebi “Svobodos” korespondentas Vladimiras Ivachnenka.

V.Voroninas abejoja Sandraugos ateitimi

Tuo tarpu Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas suabejojo NVS ateitimi, kai “didysis ketvertas” susitarė sukurti bendrąją ekonominę erdvę, ir pareiškė, kad Moldova ryžtingiau eis ES link.

“Ypatingo optimizmo tai, kas įvyko, nekelia. Visada sakiau, kad Moldova nebus NVS duobkase, bet po to, kas įvyko Jaltoje, NVS perspektyva atrodo akivaizdi. Idėjos dėl galimo Sandraugos modernizavimo atmestos visiems laikams”, - sakoma V.Voronino pareiškime, kurį sekmadienį Kišiniove išplatino valstybinės žiniasklaidos priemonės.

Pasak žinių agentūros Interfax, V.Voroninas, kuris dalyvavo NVS vadovų susitikime Jaltoje, sugrįžo iš jo nusivylęs.

“Gaila, kad Jaltoje, lygiai taip pat, kaip ir Belovežo girioje, naujoji struktūra buvo kuriama nepaisant kitų NVS narių valios - jos tik sužinojo faktą, kad pasirašomas keturšalis dokumentas. Taigi mūsų bendri ilgalaikiai įsipareigojimai Sandraugoje liko neaiškūs”, - citavo agentūra Moldovos prezidento žodžius

Pasak V.Voronino, Moldova siekė modernizuoti Sandraugą, priderinti ją prie ES normų, nesupriešinant NVS ateities ir Europos integracijos perspektyvų. Bet jeigu pačios autoritetingiausios NVS šalys “sužaidė taip, kad sumažėtų NVS akcijų vertė”, mums, be abejo, reikia pereiti prie ryžtingesnių veiksmų Europos Sąjungos link, sakė V.Voroninas.

Moldovos prezidentas, kaip liudija jo žodžiai, - nusiteikęs ryžtingai, tačiau jo nuskurdusi šalis bus priversta taikstytis su naujomis realijomis, susidariusiomis NVS.