Šiais laikais patekti į kibucą Izraelyje nebėra taip paprasta, kaip anksčiau, sako Ein Gedi kibuco gyventojas Roy Annau. Iš pradžių reikia atlikti psichologinius testus, kad gautum galimybę bandyti ten apsigyventi. Jei gauni, po pusmečio ar metų vyksta kibuco gyventojų balsavimas, ar esi tinkamas kandidatas į narius, dar po maždaug tiek laiko balsuojama, ar gali tapti tikruoju nariu.

„Šiais laikais norėdami bandyti tapti kibuco nariais žmonės dažnai net nevyksta čia, o važiuoja į Tel Avive esantį biurą atlikti psichologinių testų. Anksčiau taip nebuvo. Anksčiau eitum į kibuco atstovybę, praneštum, kad nori vykti į kibucą. Jie sakytų: puiku, šį savaitgalį važiuok į šį kibucą, kitą savaitgalį – į kitą, pabūk ten šeštadienį ir sekmadienį, vietiniai žmonės viską aprodys. Tuomet galėsi išsirinkti iš dviejų ar trijų, kuriame norėtum bandyti pagyventi ilgiau. Taip prasidėdavo procesas.

Šiais laikais viskas kitaip. Jei nori tapti kibuco nariu, pirmiausiai vyksti į Tel Avive esantį biurą. Jie tavęs klausinėja daugybės klausimų, tyrinėja tavo rašyseną ir taip toliau. Galiausiai gali išgirsti atsakymą, kad net negalvotum vykti į kibucą, nes niekada jame neišgyventum, tavo mentalitetas netinkamas tokiam gyvenimo būdui“, – pasakoja R. Annau, 71-erių kanadietis, į Ein Gedi kibucą prieš beveik 50 metų atvykęs savanoriauti ir čia pasilikęs.