Nobelio taikos premiją atsiims 30 žmonių delegacija iš Japonijos

  • Teksto dydis:

Atominės bombos sprogimą Japonijoje išgyvenusių žmonių grupė „Nihon Hidankyo“ pirmadienį pranešė, kad 30 žmonių delegacija atsiims Nobelio taikos premiją Osle vėliau šį mėnesį.

Anot organizacijos, tai tapo įmanoma dėl lėšų rinkimo kampanijos jų kelionės išlaidoms apmokėti.

Gruodžio 10 dieną vyksiančioje ceremonijoje dalyvaus vienas iš grupės pirmininkų 92 metų Terumi Tanaka, kuris 1945-aisiais vaikystėje matė Nagasakio sprogimą, taip pat kiti išgyvenusieji ir jų vaikai.

Kadangi Nobelio komiteto skirtų pinigų nepakako tokios didelės delegacijos kelionės išlaidoms padengti, grupė pradėjo viešo finansavimo kampaniją, per kurią iki šiol surinkta daugiau kaip 36 mln. jenų (228 tūkst. eurų).

78 metų „Nihon Hidankyo“ narys Jiro Hamasumi (Džiro Hamasumis) pirmadienį žurnalistams sakė, kad grupė labai nustebo, jog vien per pirmąją kampanijos dieną buvo surinkta 10 mln. jenų.

„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad mūsų delegacija galės vykti“, – sakė J. Hamasumi.

Jis dar buvo motinos įsčiose, kai 1945-ųjų rugpjūčio 6 dieną JAV numetė pirmąją atominę bombą ant Hirošimos.

Jo tėvas, tuo metu dirbęs vos keli šimtai metrų nuo sprogimo epicentro, žuvo.

„Tikiuosi, jog (Osle) galėsiu kalbėti iš savo patirties apie mūsų troškimą niekada nepamatyti dar vienos aukos ir kad atominiai ginklai niekada nebebūtų panaudoti“, – teigė J. Hamasumi.

Ši pilietinė organizacija, kovojanti su atominiais ginklais, buvo įkurta 1956-aisiais ir yra vienintelė visoje šalyje veikianti asociacija, vienijanti atominės bombos sprogimus išgyvenusius asmenis, vadinamus „hibakuša“.

Norvegijos Nobelio komitetas premiją „Nihon Hidankyo“ skyrė „už pastangas pasiekti pasaulį be atominių ginklų ir pademonstravimą liudininkų pasakojimais, jog branduoliniai ginklai niekada neturėtų būti panaudoti“.

Hirošimoje žuvo apie 140 tūkst. žmonių. Praėjus trims dienoms, 1945-ųjų rugpjūčio 9 dieną Nagasakyje žuvo dar 74 tūkstančiai.

Tragediją išgyvenusieji patyrė apsinuodijimą radiacija bei ilgalaikių padarinių, pavyzdžiui susidūrė su didesne rizika susirgti vėžiu.

Sprogimai – vieninteliai istorijoje atominės bombos panaudojimo atvejai – buvo galutinis smūgis imperinei Japonijai, užbaigęs brutalų Azijos siaubimą. Šalis pasidavė 1945-ųjų rugpjūčio 15 dieną.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių