Apkaltinus nacionalinių interesų išdavyste, atstatydinta Ukrainos vyriausybė

Po dramatiško susitarimų su Rusija dėl dujų kainos ir tranzito pasirašymo praėjus vos savaitei, vakar Kijeve netikėtai užvirė smarkios aistros. Opozicija apkaltino vyriausybę, kad jos atstovai Maskvoje sausio 4-ąją pasirašė Ukrainai žalingus dokumentus.

Atakoje prieš vyriausybę pirmuoju smuiku grojo buvusi premjerė Julija Tymošenko, tvirtinusi, kad pasirašyti susitarimai galios tik šešis mėnesius. Anot ekspremjerės, po pusmečio galimi nauji abiejų šalių nesutarimai, todėl vėl gali sutrikti stabilus dujų tiekimas į Europą. Po audringų diskusijų Jurijaus Jechanurovo vyriausybė buvo atstatydinta. Už tai balsavo net 250 Aukščiausiosios Rados deputatų.

Tokios atomazgos nesitikėjo

Nors žymūs Ukrainos politikai ir anksčiau griežtai kritikavo vyriausybę už tai, kad ji Maskvoje sutiko su “nenaudingomis Ukrainai” susitarimų sąlygomis, tačiau politikos apžvalgininkai tokios atomazgos vakar nesitikėjo.

Opozicija į pradžių buvo nusitaikiusi į dvi figūras, jos nuomone, kalčiausias dėl tų nelemtų susitarimų. Tai - kuro ir energetikos ministras Ivanas Plačkovas ir valstybinės kompanijos “Naftogaz” vadovas Aleksejus Ivčenka.

Pasinaudojusi tuo, kad vyriausybės vadovas J.Jechanurovas labai painiai deputatams aiškino pasirašytų susitarimų detales, opozicija ryžosi atstatydinti visą ministrų kabinetą. Nutarimo dėl vyriausybės atstatydinimo projektą pateikė komunistų ir socialdemokratų frakcijos. Kai prie jų prisijungė J.Tymošenko blokas, už ministrų kabineto atstatydinimą balsavo 250 deputatų (reikėjo mažiausiai 226). Opozicija apkaltino vyriausybę, kaip teigta nutarimo projekte, “Ukrainos nacionalinių interesų išdavyste”, pasirašant su Rusija “vergoviškas sutartis”.

Prezidentas - pakeliui į iškilmes

Kai buvo balsuojama dėl vyriausybės atstatydinimo, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka buvo pakeliui į Kazachstaną, kur šiandien vyks prezidento Nursultano Nazarbajevo inauguracija. Ministrų kabineto atstatydinimas V.Juščenkai, kuris vis sunkiau kontroliavo padėtį, tapo dar vienu sunkiu smūgiu, vedant šalį Vakarų link.

Ukrainos prezidentas teigiamai įvertino Maskvoje sausio 4-ąją pasirašytus susitarimus. J.Jechanurovo vyriausybės atstatydinimą V.Juščenka, kalbėdamasis su žurnalistais Kazachstano sostinėje, pavadino “prieštaraujančiu konstitucijai”.

Nuo sausio 1-osios Ukrainoje prasidėjo politinė reforma, ir netrukus jau ne prezidentas, o Aukščiausioji Rada paskirs ir atstatydins vyriausybę. Tačiau tokią teisę parlamentas turės tik po rinkimų, kurie įvyks kovo 26 dieną.

Vyriausybės vadovu J.Jechanurovą V.Juščenka paskyrė rugsėjo 22-ąją, prieš tai atstatydinęs J.Tymošenko, kuri per “oranžinę revoliuciją” buvo jo artimiausia bendražygė.

Negavo norimos informacijos

Aukščiausiosios Rados pirmininkas Vladimiras Litvinas po posėdžio žurnalistams Kijeve sakė, kad parlamento nariai iš vyriausybės vadovo ir kai kurių jo ministrų negavo aiškios informacijos apie perspektyvas, kurios laukia šalies sudarius susitarimus su Rusija dėl dujų. Spikeris teigė, kad iki šiol Ukraina negavo garantijų, jog dujos pagal suderintą kainą bus tiekiamos mažiausiai penkerius metus. “Buvo tik bendro pobūdžio pažadų”, - sakė parlamento pirmininkas. Opozicija taip pat reiškė nerimą, kad Rusijos ir Ukrainos sandoryje dalyvauja tarpininkė - mažai žinoma Šveicarijos kompanija “Rosukrenergo”. 50 proc. jos akcijų priklauso Rusijos dujų monopolininkei “Gazprom”, o dar 50 proc. - Austrijos bankui “Raiffeisen Zentralbank”.

Kaltinimų - daugybė

Neutralūs verslo analitikai iš karto ėmė stebėtis, kodėl tiek Kijevas, tiek Maskva pirmenybę atidavė šiai kompanijai. Jai šešėlį meta tai, kad vienu jos vadovų yra Semionas Mogilevičius, kurio ieško JAV federalinis tyrimų biuras (FTB).

Interneto svetainė “NEWS.ru.com” pateikė kai kurių duomenų iš šio spalvingo veikėjo biografijos. S.Mogilevičius (60 metų) - diplomuotas ekonomistas, studijas baigęs Kijeve. Už kriminalinius nusikaltimus du kartus teistas Rusijoje, vėliau savo likimą susiejęs su nusikalstama Solncevo grupuote, veikusia netoli Maskvos.

1990 metais S.Mogilevičius emigravo į Izraelį, dar vėliau persikėlė į Vengriją. Jo dabar ieško Amerikos FTB. Ši žinyba kaltina S.Mogilevičių reketu, sukčiavimu, pinigų plovimu. FTB nustatė, kad vien per jo sąskaitą, buvusią JAV banke “Bank of New York”, 1998-1999 metais perėjo maždaug 10 milijardų dolerių.

Rusijos žiniasklaida teigia, kad sausio 4-ąją Maskvoje pasirašant dvišalius susitarimus dėl dujų kainos ir tranzito dalyvavo ir S.Mogilevičius.

Sudarė tyrimo komisiją

J.Tymošenko, vadovavusi Ukrainos vyriausybei iki 2005 metų rugsėjo, piktinosi, kad abiejų šalių vyriausybės savo partneriu pasirinko tokios prastos reputacijos žmogų. Ekspremjerė inicijavo dar vieną parlamento nutarimą. Jame buvo siūloma sudaryti specialią tyrimo komisiją, kuri patikrintų kompanijos “Nafttogaz” finansinę ir ūkinę veiklą, susitarimų su Rusija aplinkybes. Nutarimo projektui priimti balsų užteko. Už tai balsavo 218 deputatų (reikėjo mažiausiai 150).