Vieno JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agento perduota informacija Pietų Afrikos Respublikos (PAR) apartheido režimui buvo priežastis, leidusi suimti Nobelio taikos premijos laureatą Nelsoną Mandelą ir pradėti 27 metus trukusį jo kalinimą.

Įskundė N.Mandelą?

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vicekonsulas Durbane ir CŽV operatyvininkas Donaldas Rickardas tvirtino Didžiosios Britanijos kino kūrėjui Johnui Irvinui, kad jis yra susijęs su N.Mandelos areštu 1962 m., kuris tuomet atrodė būtinas, nes amerikiečiai buvo įsitikinę, kad tas veikėjas "visiškai kontroliuojamas Sovietų Sąjungos".

Apie šį liudijimą paskelbė Didžiosios Britanijos laikraštis "The Sunday Times".

"Jis galėjo sukelti karą Pietų Afrikoje. Jungtinės Valstijos nenoromis būtų turėjusios įsitraukti, ir viskas galėjo tapti pragaru, – tvirtino buvęs agentas D.Rickardas. – Mes ten balansavome ties riba, ir tai reikėjo sustabdyti, tai yra reikėjo sustabdyti Mandelą. Ir aš tai sustabdžiau."

J.Irvino naujasis filmas "Mandelos ginklas" ("Mandela's Gun"), pasakojantis apie įvykius keli mėnesiai iki kovotojo su apartheidu arešto, bus parodytas Kanų kino festivalyje vėliau šią savaitę.

N.Mandela buvo paleistas iš kalėjimo 1990 m., o netrukus jis buvo išrinktas pirmuoju juodaodžiu PAR prezidentu. Politikas užėmė tą postą 1994–1999 m.

Nobelio taikos premijos laureatas mirė 2013 m., būdamas 95-erių.

N.Mandelos valdančiojo Afrikos nacionalinio kongreso (ANC) atstovas Zizi Kodwa pareiškė, kad tas pareiškimas – "rimti kaltinimai".

"Visada žinojome, kad buvo bendradarbiaujama tarp kai kurių Vakarų valstybių ir apartheido režimo", – teigė ANC atstovas. D.Rickardas, kuris, kaip pranešama, dirbo CŽV iki 1979 m., mirė šių metų kovą, praėjus dviem savaitėms po pokalbio su J.Irvinu JAV. CŽV tą pranešimą komentuoti atsisakė.

Premjero nužudymas

JAV žvalgyba nuo seno aktyviai veikė Afrikoje. Ypač Šaltojo karo metais, kai Juodajame žemyne vyko įnirtinga kova tarp JAV ir SSRS dėl įtakos.

Dėl to buvusio agento D.Rickardo prisipažinimas nebuvo netikėtas.

Vis dėlto CŽV informaciją apie daugelį buvusių agentūros misijų Afrikoje tebelaiko paslaptyje. Tad vieninteliu normaliu informacijos šaltiniu yra buvusių agentų liudijimai.

1961 m., spėjama, Amerikos žvalgyba galėjo prisidėti prie Patrice‘o Lumumbos – tada Kongo ministro pirmininko – nužudymo.

P.Lumumba tapo pirmuoju nepriklausomybę atkūrusio Kongo ministru pirmininku 1960 m. Po metų (1961 m. sausį) buvo nuverstas ir nužudytas per pasikėsinimą. 2002 m. dėl šios žmogžudystės organizavimo oficialiai prisipažino esanti kalta Belgija, kolonijiniais metais valdžiusi Kongą.

CŽV apie savo vaidmenį, kaip manoma, organizuojant tą perversmą niekada viešai neužsiminė, nors gandai apie tai seniai sklando.

Anot istorikų, tuometis Jungtinių Valstijų prezidentas Dwightas D.Eisenhoweris buvo sunerimęs, kad nepriklausomybę paskelbęs Kongas gali pereiti į SSRS stovyklą. Dėl to jis davė nurodymą nušalinti P.Lumumbą nuo valdžios.

Kai kurie išslaptinti dokumentai rodo, kad CŽV netgi turėjo planą, kaip atlikti šalies vadovo patikėtą užduotį.

Vienas svarstytų variantų buvo pašalinti premjerą fiziškai. Kitas – suorganizuoti valstybėje perversmą. Daugelis sutinka, kad Kongo premjero žūtis buvo naudinga CŽV, vis dėlto nėra duomenų, patvirtinančių, jog amerikiečių agentai tiesiogiai prisidėjo prie nužudymo.

Kurstė karą?

Ganoje 1966 m. buvo nuverstas šalies prezidentas Kwame Nkrumahas. Savo autobiografijoje, kuri pasirodė 1978 m., jis taip pat iškėlė versiją, kad jo nuvertimu buvo suinteresuota CŽV.

Tą versiją vėliau patvirtino ir buvęs CŽV agentas Johnas Stockwellas.

Pasak jo, CŽV oficialiai nedalyvavo perversme, nors turėjo leidimą imtis veiksmų, jeigu to prireiks, vis dėlto amerikiečių agentai palaikė perversmininkus ir su jais glaudžiai bendradarbiavo.

Angoloje, kuri 1975 m. paskelbė apie nepriklausomybę nuo Portugalijos, dėl valdžios varžėsi trys sukarintos grupuotės. Galiausiai sostinėje Luandoje įsitvirtino Agostinho Neto vadovaujami Angolos liaudies išlaisvinimo judėjimo (MPLA) sukilėliai.

J.Stockwellas pasakojo, kad CŽV MPLA laikė pernelyg artimą Sovietų Sąjungai, dėl to nutarė palaikyti konkuruojančias grupuotes – Nacionalinį išsivadavimo frontą (FNLA) ir judėjimą "Unita", nepaisant to, kad šios taip pat buvo susijusios su komunistinių šalių bloku.

CŽV padėjo FNLA ir "Unitos" sukilėliams slapta į Angolą įsivežti ginklų. Ta operacija buvo vykdoma per dabartinės Kongo Demokratinės Respublikos (anksčiau – Zairo) sostinę Kinšasą.

Be to, CŽV instruktoriai dalyvavo apmokant FNLA ir "Unitos" kovotojus. JAV rėmė judėjimą "Unita" iki pat pilietinio karo Angoloje pabaigos, o MPLA sąjungininke buvo Kuba.

Čade 1980 m. valdžią jėga bandė perimti Hissene'as Habre. Tuometis Čado vadovas Goukounis Oueddei kreipėsi į kaimyninės Libijos vadovą Muamarą al Gaddafi, kad šis jį paremtų. Libijos pajėgos atrėmė sukilėlių puolimą.

CŽV palaikė H.Habre organizuotą perversmą, mat JAV nebuvo patenkintos besiformuojančiu aljansu tarp Libijos ir Čado.

Po dvejų metų H.Habre vis dėlto įvykdė karinį perversmą, o Vašingtonas nuosekliai rėmė tą diktatorių, nepaisant jo itin brutalaus valdymo.