Venesuelos prezidentas pasiryžęs eiti F.Kastro pramintu keliu

Kol JAV tebeklimpsta kare Irake, Vašingtonui vis didesnį rūpestį kelia įvykiai Jungtinių Valstijų pašonėje - Venesueloje.

Šios šalies parlamentas pritarė įstatymo projektui, pagal kurį populizmu garsėjančiam prezidentui Hugui Čavesui suteikti ypatingi įgaliojimai - pusantrų metų jis galės valdyti be įstatymų leidėjų pagalbos, savo nutarimus įtvirtindamas dekretais.

Didžiausią nerimą regiono valstybėms kelia tai, kad H.Čavesas savo šalyje pradeda socialinius eksperimentus, įskaitant privačios nuosavybės nacionalizavimą, kurie gali nuvesti į klystkelius ir brangiai kainuoti.

Amerikiečius pasiuntė velniop

H.Čavesas atmetė JAV administracijos kritiką, kad ypatingų įgaliojimų suteikimas prezidentui pažeistų demokratijos principus. Tiesioginiame eteryje jis pasiuntė Jungtines Valstijas velniop.

Tokiu neįprastu būdu H.Čavesas reagavo į JAV valstybės departamento oficialaus atstovo Tomo Keisio pareiškimą, kuriame išreikštas susirūpinimas dėl to, kad Venesuelos prezidentas gaus teisę skelbti dekretus, turinčius įstatymo galią.

Įniršęs Venesuelos prezidentas per televiziją CNN sakė: ”Eikit po velnių, gringai! Nešdinkitės namo!” Lotynų Amerikos gyventojai JAV žmones įtūžio priepuolyje vadina gringais.

Tokiais išpuoliais prieš JAV H.Čavesas garsėja nuolat. Šis populistas prezidentą Džordžą V.Bušą ne kartą išvadino šėtonu ir girtuokliu.

Jungtinių Valstijų ir Venesuelos ryšiai, įskaitant ir karinius, yra beveik nutrūkę. Anksčiau ši Lotynų Amerikos šalis savo armijai pirkdavo vien amerikietiškus ginklus.

Praėjusių metų pabaigoje H. Čavesas lankėsi su vizitu Maskvoje, kur pasirašė susitarimą, pagal kurį jo šalis įsigis modernios ginkluotės už daugiau kaip tris milijardus dolerių. Venesuelos armija gaus labai modernių rusiškų naikintuvų ir sraigtasparnių.

Vašingtoną labai sudirgino šis sandėris, kaip ir pabrėžtina H.Čaveso bičiulystė su Kubos, taip pat Irano lyderiais, vadinančiais Ameriką ne kaip nors kitaip, o šėtonu.

Nori valdyti amžinai

H.Čavesas, anksčiau paskelbęs, kad jo šalis “paspartintais tempais pereis prie socializmo modelio, tinkamo Venesuelai”, pranešė, kad jis ketina pakeisti Konstituciją, kurioje būtų įtvirtinti beveik diktatoriški prezidento įgaliojimai.

H.Čavesas ketina siekti, kad iš Konstitucijos būtų išbraukta nuostata, pagal kurią tas pat asmuo negali būti renkamas prezidentu daugiau kaip tris kadencijas. Populizmu garsėjantis lyderis praėjusį mėnesį pradėjo trečią kadenciją.

Atrodo, H.Čavesas, kaip ir kiti diktatoriai, norėtų būti prezidentu iki gyvos galvos.

Griebiasi nacionalizacijos

Savo mokytoju pasirinkęs Kubos diktatorių Fidelį Kastrą, H.Čavesas baugina ne tik šalies, kuri yra viena didžiausių pasaulyje naftos eksportuotojų, opoziciją, bet ir tarptautinę bendruomenę.

Pasak BBC, didžiausią rūpestį tarptautinėms finansų rinkoms sukėlė Venesuelos prezidento ketinimas nacionalizuoti naftos perdirbimo įmones, esančias prie Orinoko upės. Šias įmones ten pastatė internacionalinės bendrovės, kuriose neretai dominuoja JAV kapitalas.

H.Čavesas iš esmės jau pradėjo nacionalizavimo kampaniją. Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, pagal kurį valdžia turės teisę nacionalizuoti net mažas maisto produktų parduotuves kartu su jose esančiomis prekių atsargomis.

Tokiu drastišku būdu Venesuelos vyriausybė mėgina kovoti su vis didesniu maisto produktų deficitu, susidariusiu po to, kai valdžia nustatė maksimalias produktų pardavimo kainas. Ūkio analitikai teigia, kad Venesuela vis labiau eina ekonominiais klystkeliais, po kuriuos jau daug dešimtmečių klaidžioja Kuba, kurią H.Čavesas pasirinko savo pavyzdžiu.

Opozicija gailisi

Venesuelos opozicija, boikotavusi 2005 metų parlamento rinkimus, dabar, atrodo, gailisi dėl tokio savo elgesio - ji visai negali daryti įtakos šalies politiniam gyvenimui, nes jos atstovų Nacionaliniame susirinkime nėra.

H.Čaveso kritikai tvirtina, kad jis formuoja totalitarinę diktatūrą ir savo rankose koncentruoja visą valdžią. Jo šalininkai atmeta tokius priekaištus. H.Čaveso šalininkė, Nacionalinio susirinkimo pirmininkė Silija Flores BBC korespondentui sakė, kad “priešininkų visada buvo ir bus, ypač tada, kai jie žino, jog naujai priimti įstatymai tik paspartins revoliuciją”.

H.Čavesas nuolat kalba, kad ypatingi įgaliojimai jam suteiks galimybę įvykdyti “XXI amžiaus socialistinę revoliuciją”, kurią jis vadina Bolivaro revoliucija. Simonas Bolivaras XIX amžiuje kovojo už tai, kad Ispanijos kolonijos Lotynų Amerikoje gautų nepriklausomybę.

Regione būgštaujama, kad Venesueloje pradedami vykdyti socialiniai eksperimentai gali sukelti didelę sumaištį ir ekonominį chaosą. Analogiški eksperimentai Čilėje, kuriuos prieš 35 metus buvo sumanęs marksistu apsiskelbęs prezidentas Salvadoras Aljendė, baigėsi laviravimu prie pilietinio karo ribos ir karinės diktatūros įvedimu.

Dingo pienas, cukrus ir mėsa

Nustačius maksimalias maisto produktų pardavimo kainas, Venesueloje nuo prekystalių dingo pienas, cukrus, mėsa. Mažmeninės prekybos ir gamintojų atstovai teigia, kad valdžia juos verčia dirbti nuostolingai. Tuo tarpu vyriausybė tvirtina, kad ji susidūrė su suokalbiu “spekuliantų, tarpininkų ir gamintojų, kurie sąmoningai sudaro deficitą, kad priverstų vyriausybę leisti padidinti kainas”.

Šalyje jau surengtos kelios akcijos, kurios, valdžios nuomone, turėtų tapti gera pamoka tiems, kuriuos vyriausybė vadina spekuliantais. Kai kuriose maisto produktų parduotuvėse buvo konfiskuotos prekės, kurias savininkai atsisakė pardavinėti valdžios nustatytomis kainomis. Buvo konfiskuota tonos jautienos ir cukraus.

Maisto produktų galima nusipirkti juodojoje rinkoje, bet daug brangiau. Vyriausybė ragina tautiečius “nesinaudoti spekuliantų paslaugomis”. Venesueloje vis dažniau kalbama, kad, kopijuodamas F.Kastrą, H.Čavesas stumia šalį prie ekonominės prarajos krašto.

Maisto produktų stygius atsirado prieš dvejus metus, kai H.Čavesas ėmė reguliuoti kainas, siekdamas pažaboti vis didėjančią infliaciją, tačiau nuo šių metų pradžios ji tiesiog įsisiautėjo.

Prisaikdintas dar vienai kadencijai

H.Čavesas sausį prisaikdintas dar vienai kadencijai. Iškilmių ceremonijoje jis žadėjo tęsti radikalias reformas, įskaitant nacionalizaciją.

Paakintas akivaizdžios pergalės rinkimuose, populistiškai nusiteikęs lyderis taip pat pažadėjo pakeisti atitinkamą Konstitucijos punktą, kas suteiktų galimybę gamtinių dujų sektoriaus kontrolę sugrąžinti į valstybės rankas.

Prieš prisaikdinimo ceremoniją H.Čavesas panaikino privataus opozicinio televizijos kanalo licenciją bei perėmė didžiąsias telekomunikacijų bei elektros kompanijas, kurių dalį valdė užsienio investuotojai.

“Žmonės balsavo už socializmo kelią, jie reikalauja socializmo ir tėvynei reikia socializmo”, - patetiškai kalbėjo H. Čavesas.

Šis labai prieštaringai vertinamas lyderis pakeitė net kai kurias iškilmių tradicijas, prezidentine juosta apsijuosdamas per kairį, o ne per dešinį petį. Prezidentas pažymėjo, jog tai yra jo socialistinių įgaliojimų simbolis.