Naujos Vokietijos valdžios derybų maratonas įsibėgėja

Laimėjo stabilumas?

Europos Parlamento narys, Europos liaudies partijos (EPP) pirmininkas ir Vokietijos konservatorių CDU partnerės CSU pirmininko pavaduotojas Manfredas Weberis nesureikšmina fakto, kad jo politinis blokas šalies parlamento rinkimuose liko antras, patirdamas istorinį pralaimėjimą ir užleisdamas vietą socialdemokratams. Pasak politiko, tai iš CDU / CSU neatima mandato formuoti koaliciją.

"Vokietijos konstitucija nereikalauja, kad rinkimuose laimėjusi partija formuotų vyriausybę. Partijos mandatą gauna iš piliečių ir dabar turi tartis, kas turi geriausias galimybes suformuoti geriausią vyriausybės variantą. Viskas priklauso nuo turinio", – įsitikinęs M.Weberis.

"Tikiuosi, kad šį kartą galėsime būti greitesni ir suformuosime vyriausybę iki šių Kalėdų. Taip, žymiai pralaimėjome, jokių abejonių, bet turime šansą valdyti kartu", – "Politico" organizuotoje diskusijoje kalbėjo jis.

M.Weberio manymu, po rinkimų susiformavusi padėtis yra naujas iššūkis, nes esą pirmą kartą Vokietijos vyriausybei suformuoti reikia trijų ar net keturių partijų. "Tai yra pirmas kartas, kai nė viena iš partijų nėra pakankamai stipri, kad galėtų vadovauti, todėl šiomis savaitėmis laukia begalė formalių pokalbių ir diskusijų už uždarų durų", – dalijasi europarlamentaras.

"Mano partija pasiūlė derėtis su žaliasiais ir liberalais. Žalieji jau pasakė, kad siūlo derybas "Die Linke" (kraštutinių kairiųjų partijai) ir socialistams (SPD). Visi kalbasi su visais", – apie šių dienų politinę Vokietijos realybę pasakoja jis.

Pasak M.Weberio, šie rinkimai pademonstravo, kad demokratija Vokietijoje veikia ir yra stabili. "Susilpnėjo AfD, kraštutinės dešinės partija, kraštutinės kairės partija "Die Linke" taip pat yra susilpnėjusi apie 5 proc. Tai yra labai svarbi žinutė visai Europai, kad COVID-19 krizės ir kitų vystymosi procesų metu protingas valdymas yra geriau nei bet koks radikalus požiūris", – taip šalies parlamento rinkimų rezultatus vertina M.Weberis.

Jei valdančiojoje koalicijoje bus ir konservatoriai, europarlamentaras neabejoja, kad kancleriu taps partijos lyderis Arminas Laschetas.

Nuvertinti faktoriai

M.Weberis įsitikinęs, kad metai valdant kanclerei Angelai Merkel buvo geras laikas ir Vokietijai, ir Europai, bet ji pati atrodė pavargusi nuo ilgamečio valdymo, todėl atėjo laikas pokyčiams. Kritikai sako, kad konservatoriai nuvertino A.Merkel kaip savo centrinės figūros vaidmenį ir vokiečiams ši politinė jėga be kanclerės galimai yra paprasčiausiai nepatraukli.

M.Weberis taip pat pripažįsta, kad CDU / CSU tikriausiai nuvertino SPD lyderio Olafo Scholzo kampanijoje demonstruotą įvaizdį, neva jis yra tikrasis A.Merkel įpėdinis, patikimas politikos tęsėjas. "Tai buvo kampanija, kurioje daugiausia kalbėta apie asmenybes, kanclerį, ir ne tiek daug apie partijų programų turinį. Manau, tai buvo rinkimų kampanijos problema", – svarsto jis.

SPD buvo populiariausi tarp 35–69 metų rinkėjų, CDU – tarp 70-mečių ir vyresnių, o žaliuosius ir liberalus palaikė gerokai jaunesnis elektoratas.

"Buvo per daug diskutuojama apie COVID-19 situaciją, kasdienio gyvenimo reikalus ir per mažai diskusijų apie ateitį, pavyzdžiui, kokia Vokietija bus po dešimties metų. Ir tai, akivaizdu, mums nepasitarnavo", – galimas konservatorių pralaimėjimo priežastis įvardija partijos atstovas.

Kalbėdamas apie tolesnę Vokietijos politiką ES atžvilgiu, M.Weberis išskiria, kad, kancleriu tapus O.Scholzui, efektyvesnės Europos gynybos klausimas, kuris bus vienu svarbiausių ateinantį dešimtmetį, gali likti nežinioje.

"EPP pozicija A.Merkel atžvilgiu kartais buvo kritiška, kalbant apie Viktorą Orbaną, Jaroslawą Kaczynskį (…), bet kairieji gali net pagilinti skilimą ES", – dar vieną Europai svarbų aspektą išskiria jis.

Renkasi O.Scholzą

Nors parlamento rinkimuose skirtumas tarp SPD ir CDU buvo vos 1,6 proc. ir abi partijos sako turinčios mandatą formuoti koaliciją, daugiau nei 60 proc. Vokietijos populiacijos, arba kai kuriose apklausose net du trečdaliai jos, sako, kad kitas šalies kancleris turėtų būti O.Scholzas, o ne A.Laschetas.

Remiantis apklausomis, vokiečiai pirmenybę taip pat teikia vadinamajai šviesoforo spalvų koalicijai, kurią sudarytų SPD – raudonieji, liberali Laisvoji demokratinė partija (FDP) – geltonieji ir žalieji. Tokia koalicija, visuomenės požiūriu, yra kur kas patrauklesnė už konservatorių, FDP ir žaliųjų susivienijimą.

Dar vienas po rinkimų išaiškėjęs įdomus faktas, kad 38 proc. balsavusiųjų Vokietijoje yra 60 metų ir vyresni. SPD buvo populiariausi tarp 35–69 metų rinkėjų, CDU – tarp 70-mečių ir vyresnių, o žaliuosius ir liberalus palaikė gerokai jaunesnis elektoratas.

Centre – Europa

SPD narys Metinas Haverdi į klausimą, kur buvo tikroji socialdemokratų rinkimų kampanijos sėkmė, atsakė labai paprastai: "Buvome vieningi visą kampaniją." Jis taip pat nesutiko, kad partija per mažai dėmesio skyrė Europos ateities klausimams.

Žaliesiems priklausantis europarlamentaras Sergey Lagodinsky sako, kad naujoji Vokietijos "šviesoforo" koalicija siųstų aiškius impulsus Europai. Jis išskyrė tris artimiausių metų svarbiausias ES kryptis – klimatas, užsienio politika, demokratija ir teisės viršenybė.

"Tiek liberaldemokratai, tiek žalieji pasisako už tokius nacionalinius prioritetus, kurie atitiktų ES prioritetus. Tokie dalykai, kaip "Nord Stream 2" ar klimato kaitos klausimai, nebūtų įmanomi koncentruojantis tik į tai, ką mums diktuoja Vokietijos interesai. Mes turime kalbėti apie Europos solidarumą ir žiūrėti į platesnį paveikslą", – europietišką liniją palaiko S.Lagodinsky.

Berlyno Europos Tarybos vadovė užsienio santykiams Jana Puglierin mano, jog tai, kad rinkimų kampanijos diskusijoje esą trūko europinių realijų, buvo tikslingas politikų planas. "Jie to nepripažįsta, bet jie mano, kad tai nepadės laimėti rinkimų, tai neatves žmonių į rinkimus, tai nėra lemiamas faktorius. Vokietijoje buvimas užsienio reikalų komiteto nariu, Europos reikalų komitete, nematomas kaip labai reikšmingas dalykas tavo karjeroje", – kalba ji.

Pasak J.Puglierin, sudarant koaliciją svarbūs klausimai bus susiję su finansų rinkimu, mokesčiais, Stabilumo ir augimo pakto, skirto užtikrinti, kad ES šalys vykdytų patikimus viešuosius finansus ir koordinuotų savo fiskalinę politiką, adaptavimu Vokietijoje. Dominuos 2 proc. BVP įsipareigojimo NATO klausimai. Pasak J.Puglierin, "šviesoforo" koalicija greičiausiai jo nevykdys.