Naujoji Maskvos ir Minsko meilė

Naujoji Maskvos ir Minsko meilė

2003-02-10 00:00

Anksčiau apsipykę Rusijos ir Baltarusijos lyderiai vėl nusiteikę kurti sąjungą

Anksčiau apsipykę Rusijos ir Baltarusijos lyderiai vėl nusiteikę kurti sąjungą

Maskvos ir Minsko santykiai, pašliję po prezidentų Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenkos apsibarimų praėjusiais metais, pastebimai atšilo po Kremliaus šeimininko vizito į Baltarusiją, įvykusio praėjusį mėnesį. Abu lyderiai vėl daug kalbėjo apie įstrigusius planus kurti sąjunginę valstybę.

Bendra Konstitucija ir bendra valiuta

Kaip pastebėjo interneto leidinys “Inosmi.ru”, V.Putinas ir A.Lukašenka per pastarąjį susitikimą intensyviai svarstė, ko griebtis, kad planai įkurti bendrą valstybę pajudėtų iš mirties taško. Abu lyderiai po derybų teigė, kad padaryta gera pradžia.

Vizito pabaigoje Minske vykusioje spaudos konferencijoje V.Putinas pareiškė, kad “yra pakankamai galimybių tęsti integracijos procesą”.

A.Lukašenka, nutaręs visus baltarusius priversti pamilti Rusiją, po jos prezidento vizito paskelbė, kad pagaliau bus rengiama bendra Konstitucija, o Baltarusijos valiuta taps rublis. Nuo šių metų liepos pradžios Rusijos valiuta taps atsiskaitymo priemone tarp dviejų šalių ūkio subjektų, o nuo 2005-ųjų sausio rublis Baltarusijoje įsitvirtins galutinai.

Abiejų šalių prezidentai, kaip pranešė jų spaudos tarnybos, per vizitą puikiai suprato vienas kitą, todėl A.Lukašenkos užmiesčio rezidencijoje užsisėdėjo iki vidurnakčio.

Vėl prabudusi slavų lyderių meilė nustebino apžvalgininkus, kadangi praėjusią vasarą Rusijos prezidentas A.Lukašenką smarkiai supykdė, kai pareiškė, kad Baltarusija galėtų prisijungti prie didžiosios kaimynės, bet tik Rusijos Konstitucijos pagrindu. Tokiu atveju Baltarusijai atitektų tik autonominės respublikos teisės.

Pikantiškas niuansas

“Inosmi.ru” pastebi, kad naujojoje meilėje tarp Maskvos ir Minsko yra vienas pikantiškas niuansas: A.Lukašenka dar prieš kelerius metus atkakliai siekė ištrinti Baltarusiją iš pasaulio žemėlapio. Tai vyko dar tuo metu, kai Kremliaus šeimininku buvo pavargęs Borisas Jelcinas.

Tada A.Lukašenka svajojo tapti naujosios didžiosios Rusijos prezidentu. Kai Kremliuje įsitvirtino V.Putinas, Baltarusijos prezidentui teko susitaikyti su mintimi, kad jo viltys galutinai žlugo.

Pragmatišką politiką vykdantis V.Putinas nėra nusiteikęs veltui ir beatodairiškai gelbėti Baltarusiją nuo ekonominio kracho A.Lukašenkos primetamomis sąlygomis. Rusijos prezidentas savo kolegai davė aiškiai suprasti, kad jo politinės ambicijos negali būti realizuotos.

Pernai pateikęs labai konkrečių pasiūlymų, kaip suvienyti dvi šalis, V.Putinas iš pradžių sukėlė A.Lukašenkos įniršį. Netrukus Baltarusijos lyderis atsikvošėjo ir ėmė dievagotis, jog nėra didesnio politiko realisto nei jis. Jam neliko nieko kito, kaip sutikti su Maskvos primestomis žaidimo taisyklėmis.

A.Lukašenka nėra politikos naujokas, kuris nežinotų, jog be suverenumo nėra valdžios. Bet Baltarusijos prezidentas neturi kito pasirinkimo - be Maskvos ekonominės pagalbos režimas neišvengiamai žlugtų

Keliai į Vakarus uždaryti

A.Lukašenka priverstas šlietis prie Rusijos dar ir todėl, kad Vakaruose jis tapo raupsuotuoju. Europos Sąjungos šalys uždraudė į jas įvažiuoti ne tik Baltarusijos prezidentui, bet ir dar maždaug šimtui aukščiausių šios šalies pareigūnų.

“Inosmi.ru” pažymi, kad Baltarusijos ekonominiai santykiai su Vakarais taip pat visiškai sugadinti, todėl ji naftos produktus lengvatinėmis sąlygomis gauna ir kreditų prašo būtent iš Rusijos - tik Maskvos teikiamos paskolos ir palaiko A.Lukašenkos “ūkį”.

Dingusieji nerūpėjo

V.Putinas, viešėdamas Baltarusijoje, kaip pranešė Kremliaus spaudos tarnyba, nesvarstė be žinios dingusių žinomų politikų problemos. Kaip tik ji Vakaruose kelia bene didžiausią rūpestį.

Žmogaus teisių gynėjus Vakaruose šiurpina tokie faktai - žmogus išėjo iš namų, tarkim, susitikti su draugais, ir dingo kaip į vandenį, be jokių pėdsakų.

Tokių dingusiųjų - vienuolika. Žinomiausias iš jų - Viktoras Gončiaras, buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas.

Jis pateko į valdžios nemalonę ne todėl, kad ją aštriai kritikavo, kaip tai darė kiti politikai. V.Gončiaras, kaip doras žmogus, nepakluso A.Lukašenkos aplinkos pageidavimui iš anksto imtis priemonių, kad prezidento pergalė liūdnai pagarsėjusiame referendume būtų kuo įtikimesnė.

V.Gončiaro artimieji iki šiol nieko nežino apie jo likimą, nors praėjo jau treji metai. Ir štai Baltarusijos generalinė prokuratūra pranešė, kad visų dingusiųjų paieškos nutrauktos, nes nerasta jokių pėdsakų.

Generalinės prokuratūros nutarimas papiktino visuomenę.

“Inosmi.ru” savo ruožtu pažymi, kad “dėl Kremliaus šeimininko abejingumo dingusiųjų likimams tenka tik apgailestauti”.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra

Daugiau naujienų