Vokietijos vyriausybė po susitarimo su Rusija dėl dujotiekio ir teisinama, ir kaltinama

Tiek Maskva, tiek Berlynas įtikinėja, kad, pasirašant susitarimą dėl naujojo dujotiekio, eisiančio Baltijos dugnu, šiuo projektu siekta vien abipusės ekonominės naudos ir nieko daugiau. Tačiau vienas Rusijos politologų sako, kad “naujasis dujotiekis - aiškus signalas tiems, kurie buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje ketina formuoti alternatyvius įtakos centrus”.

Grėsminga analogija

Įtakingas Italijos laikraštis “La Stampa” naujajam Rusijos ir Vokietijos projektui paskyrė straipsnį, grėsmingai pavadintą “Naujasis Molotovo-Ribentropo paktas”. “La Stampa” primena, kad 1939-ųjų suokalbis pasmerkė Europą ilgoms kančioms.

Laikraštis cituoja Lenkijos prezidentą Aleksandrą Kvasnevskį, sakiusį: “Naujasis Putino-Šrioderio paktas man nepatinka. Dujotiekis bus tiesiamas virš lenkų galvų, ir šį sprendimą turėtų įvertinti Europos Sąjunga”. Maskva neslėpė, kad ji nesutiks su jokiu kitu variantu, išskyrus Baltijos dugno variantą.

Kremliui artimas politologas Aleksejus Makarkinas “La Stampa” korespondentui teigė, kad “naujasis dujotiekis - aiškus signalas tiems, kurie buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje ketina formuoti alternatyvius įtakos centrus”.

Pernai rudenį Maskva piktai grūmojo Varšuvai už tai, kad ji aktyviai dalyvavo Ukrainos įvykiuose, kurie baigėsi “oranžine revoliucija”.

Spaudimas visais frontais

“Rusija vis labiau komplikuoja santykius su Lenkija, didindama jai spaudimą visais frontais”, - “La Stampa” korespondentui sakė panorėjęs išlikti nežinomas lenkų diplomatas, dirbantis Maskvoje.

Tačiau ir Varšuvos santykiai su Berlynu smarkiai paaštrėjo. “Mums nepavyko vokiečius atkalbėti, kad dujotiekio, konkuruojančio su dabar veikiančiais, einančiais per Lenkijos teritoriją, tiesimas nebus visapusiškai naudingas ir jiems”, - pareiškė Lenkijos premjeras Marekas Belka.

Bet Varšuvos santykiai su Berlynu susikomplikavo jau anksčiau. Mat Lenkija labai entuziastingai parėmė JAV karą Irake. Invazijai Berlynas kiek pajėgdamas priešinosi.

Lenkai daug tikisi iš artėjančių parlamento rinkimų Vokietijoje. Apklausos liudija, kad rugsėjo 18-ąją nugalės dešinieji - krikščionys demokratai, o jų lyderė Angela Merkel taps kanclere. Varšuvoje viliamasi, kad tuomet Berlynas labiau orientuosis į Vašingtoną. “Pergalės atveju mūsų politikoje būtų daugiau Bušo ir mažiau Putino”, - sakė vienas Vokietijos krikščionių demokratų veikėjų Maksas Endžis, šiomis dienomis viešėjęs Varšuvoje.

Tačiau ketvirtadienį, kai Berlyne buvo pasirašomas susitarimas dėl naujojo dujotiekio tiesimo, iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir A.Merkel.

Po dokumentų pasirašymo prezidentas Vladimiras Putinas trumpai susitiko su krikščionių demokratų kandidate į kanclerio postą. Britų laikraštis “The Times” šį susitikimą taip pakomentavo: “Po pasimatymo su ponia Merkel Putino veidas buvo toks, tarsi Rusijos prezidentas būtų apsilankęs pas dantų gydytoją”.

Projektas - naudingas, bet jo realizavimas - netinkamas

Vokietijos žiniasklaida tuo tarpu teigiamai vertina naujojo dujotiekio tiesimo planą, bet tvirtina, kad reikėjo bent iš dalies atsižvelgti ir į kaimyninių valstybių interesus.

“Vokietijos ir Rusijos susitarimas dėl naujojo dujotiekio tiesimo mums naudingas. Jis duoda mūsų šaliai didesnę veiksmų laisvę energetikos rinkose. Vokietijai reikalinga alternatyva arabų naftai ir dujoms”, - rašo Vokietijos laikraštis “Die Welt”.

Laikraštis nesiginčija su tais vokiečiais, kurie tikina, kad Berlynas vis labiau patenka į rusų rankas. Tokie būgštavimai grindžiami skaičiais. 35 proc. Vokietijai reikalingų dujų jau dabar ji gauna iš Sibiro. Realizavus naująjį projektą, šis kaičius padidės iki 55 proc.

Tačiau priklausomybė - abipusė, pažymi “Die Welt”. Jei Rusija užsuktų kranus, ji netektų tvirtos valiutos, iš kurios tik ir gyvena. Tai žinant, miegoti galima ramiau, nurodo laikraštis.

“Draugystė, grindžiama verslu, tvirtesnė, negu verslas, grindžiamas draugyste”, - “Die Welt” cituoja Nelsono Rokfelerio žodžius ir teigia, kad jie atitinka naujojo susitarimo dvasią.

Tuo pat metu laikraštis pažymi: “Deja, tokį pragmatizmą kancleris Šrioderis, bendraudamas su Putinu, demonstravo retai. Jis nuolat puoselėjo ypatingų Vokietijos ir Rusijos santykių idėją, kūrė ašį Paryžius-Berlynas-Maskva ir mažai rūpinosi dėl to, kad tai kelia nerimą Rytų ir Centrinės Europos valstybėms.

Tai, kad Lenkija dabar pasijuto esanti palikta šalikelėje ir baiminasi vėl patekti tarp didžiųjų valstybių girnų, nekelia nuostabos. Vokietijos kancleris, stengęsis būti mieliausias partneris rusams, pamiršo nusileisti iš debesų ir normalizuoti santykius su mažesnėmis kaimynėmis. Naujajai Vokietijos vyriausybei teks imtis ryžtingų veiksmų, kad ta įtampa būtų pašalinta. Tai padaryti reikalauja Vokietijos interesai”.

Atšaka pasieks Didžiąją Britaniją

Rusijos dujų monopolininko “Gazprom” ir Vokietijos koncernų “E.ON Ruhrgas” bei “Basf” vadovai, dalyvaujant Rusijos prezidentui ir Vokietijos kancleriui, naujojo dujotiekio projekto įgyvendinimo susitarimą pasirašė ketvirtadienį

“Gazprom” dalis projekte bus 51 proc., o “E.ON Ruhrgas” ir “Basf” - po 24,5 procento.

Dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją bus tiesiamas Baltijos dugnu, aplenkiant “tranzitines” valstybes. Jo atkarpa iki Vyborgo (Sankt Peterburgo priemiestis) bus nutiesta nuo specialiai šiam projektui išskirto dujų telkinio Pietų Rusijoje, kuriame jų yra apie 700 mlrd. kubinių metrų. Vokietijos pakrantę vamzdynas pasieks netoli Graifsvaldo miesto.

Dujotiekio metinis pralaidumas sieks 55 mlrd. kubinių metrų. Pirmoji jo šaka turėtų pradėti veikti 2010-aisiais. Dujotiekis turės atšakas į Kaliningrado sritį, Suomiją, Švediją. Juo rusiškos dujos bus tiekiamos ir Didžiajai Britanijai bei kitoms Vakarų Europos valstybėms.