Minimos Berlyno sienos griūties metinės: Europos lyderiai ragina ginti laisvę

Europos Parlamento (EP) pirmininkas Davidas Sassoli ir Vokietijos Bundestago pirmininkas Wolfgangas Schauble trečiadienį EP Briuselyje vykusiame Berlyno sienos griūties 30-mečio minėjime vieningai tvirtino, kad šis įvykis ne tik pakeitė Europos istoriją, bet ir buvo geriausia milijono žmonių ryžto išraiška. Kartu Europos lyderiai paragino europiečius nepamiršti skaudžių pamokų bei kovoti su šiandieninėmis neapykantos išraiškomis.

„Europa vėl susivienijo, nes griuvo pats gėdingiausias simbolis. Siena atskyrė tūkstančius vyrų ir moterų, kurie turėjo ištverti priespaudą ir teisių panaikinimą. (...) Tai, kas įvyko tą naktį, tai buvo milijono europiečių iš Rytų ir Vakarų ryžto išraiška“, – apibūdindamas 1989-ųjų įvykius Berlyne kalbėjo EP vadovas D. Sassoli, pridūręs, kad tai buvo reali akimirka, kai akivaizdžiai buvo matomas greitai besikeičiantis gyvenimas.

Pavojus kyla ir iš išorės – grėsmė įgyja įvairias formas.

Kartu europarlamentaras kreipėsi į piliečius, ragindamas kovoti su „nemalonių jėgų pakilimu“ ir atminti tamsius istorijos puslapius.

„Tada mes užvertėme tamsų istorijos puslapį ir pakeitėme istoriją, žengėme į geresnius laikus. Entuziazmas niekur nedingo. Europa yra geresnė būtent ES dėka. ES demokratija ir principai yra nepakeičiami, neatšaukiami. Mes turime įsipareigoti visada ginti tas vertybes ir ta kova vyksta kasdien – ji niekada nenutrūks“, – kalbėjo D. Sassoli, priminęs įvairius tragiškus teroristinius įvykius Europoje.

„Pavojus kyla ir iš išorės – grėsmė įgyja įvairias formas. Turime būti vieningi, vieningai duoti atkirtį ir sustiprinti mūsų sąjungą, padidinti mūsų saugumą, bet tam reikia ryžto. Kiekvienas iš mūsų savo valstybėje turi kovoti su neapykanta“, – pridūrė EP pirmininkas.

Jam antrino ir Bundestago pirmininkas W. Schauble, kuris savo kalbos pradžioje pabrėžė – niekas nelieka amžinai. Būtent dėl to, ragino politikas, europiečiai privalo rasti dialogą ir prisiminti įkvepiančius istorinius įvykius – Dainuojančią revoliuciją, Baltijos kelią, disidentinius judėjimus ir kitus įvykius.

Žmonės žinojo, kokie gali būti padariniai ir buvo tikinčių, kad reikia būti labai griežtiems ir tvirtiems.

„Žmonės atsikratė komunistinio jungo – žmonės surado kelią atgal būti kartu. Respublikos tapo piliečių respublikomis. (…) Turime suvokti, kas yra įmanoma, kai žmonės veikia išvien, vedami bendro tikslo“, – sakė W. Schauble.

Jo teigimu, žmonės, dalyvavę įvairiuose judėjimuose 90-ųjų pabaigoje, suprato, kad gali būti skaudžių padarinių.

„Žmonės žinojo, kokie gali būti padariniai ir buvo tikinčių, kad reikia būti labai griežtiems ir tvirtiems. Buvo daug skirtumų tarp judėjimų, tačiau visi reikalavo vieno – politinių permainų ir tikslas buvo vienas – įveikti laisvės trūkumą, atsikratyti despotizmo, atverti sienas ir išvysti gyvenimo perspektyvą“, – kalbėjo Vokietijos parlamento pirmininkas.

W. Schauble teigimu, tarp Rytų ir Vakarų vėl didėja takoskyra, dėl to kyla pavojus pamiršti istoriją. Laisvė, pasak jo, dabar susiduria su daug iššūkių, tačiau, pabrėžė W. Schauble, įvairialypės Europos kontekste būtina užtikrinti stabilumą ir veikti kartu.

„Niekas neišlieka nepakitęs. Tikiuosi, kad Europa iš to pasimokys. (...) Tik tokiu būdu į mus bus žiūrima rimtai“, – teigė W. Schauble.

Lapkričio 9 d. Europa mini Berlyno sienos, kuri buvo vienas iš šaltojo karo simbolių, griūties 30-ąsias metines. Berlyno siena buvo pastatyta 1961 metais, kad VDR gyventojai masiškai nebėgtų į VFR.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Z

Z portretas
Laisve bus ginama kaip per kiauras sienas nebus ilesti visoki valkatos emygeriai.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių