Maskva, atsisakiusi kai kurių prekių importo iš Lenkijos, daro spaudimą šios šalies vyriausybei, kad ji nusileistų koncerno “Gazprom” norams

Naujasis Lenkijos užsienio reikalų ministras Stefanas Meleris, vos pradėjęs eiti pareigas, nuvyko į Maskvą, kad pamėgintų nors kiek sušvelninti krizę, į kurią pateko Rusijos ir Lenkijos santykiai. Tačiau kaip tik užsienio politikos žinybos vadovo viešnagės dienomis Rusija paskelbė atsisakanti kai kurių prekių importo iš Lenkijos.

Varšuvos laikraščiai teigia, kad šį žingsnį nulėmė ne tiek ekonominiai, kiek politiniai sumetimai, nes Lenkijos naujoji vyriausybė pareiškė, kad sieks dar labiau suartėti su Jungtinėmis Valstijomis.

Buvęs ambasadorius - optimistas

S.Meleris trejus su puse metų dirbo Lenkijos ambasadoriumi Maskvoje. Jam apmaudu, kad dviejų šalių santykiai yra tokie prasti. Bet ministras nestokoja optimizmo. Viešėdamas Maskvoje, jis vietos žurnalistams pareiškė: “Tikiu, kad juos (Lenkijos ir Rusijos santykius) galima pakeisti į teigiamą pusę”.

Bet jau kitą dieną Maskva paskelbė, kad jai nereikia kai kurių lenkiškų maisto produktų, įskaitant mėsą, kurie esą yra prastos kokybės. Lenkijos radijo stotis “Polonia” tokį Rusijos žingsnį pavadino “mėsos diplomatija”.

S.Meleris savo vizito Maskvoje metu vengė tiesioginių paralelių tarp politikos ir embargo maisto produktams, tačiau pastebėjo, kad jų atsisakyta iš karto po naujosios Lenkijos vyriausybės, kurią suformavo dešinieji, inauguracijos. Pasak ministro, tokį sutapimą “sunku pavadinti visai atsitiktiniu ir nekaltu”.

Embargas - skaudus smūgis

Komentuodamas maisto produktų embargą, laikraštis “Žycie Warszawy” paskelbė straipsnį, pavadintą “Maskva tikrina, ar tvirta Lenkijos vyriausybė”. “Rusija, blokuodama mūsų maisto produktų eksportą, tikisi, kad prieš Kazimežo Marcinkevičiaus vyriausybę ims maištauti skandalingoji “Savigyna”, Lenkijos šeimų lyga ir Valstiečių partija. Kaina už galimą nuolaidą labai aiški - koncernas “Gazprom” Lenkijoje turi turėti monopolininko teises”, - rašoma publikacijoje.

Įvedusi embargą maisto produktams, Rusija nesustojo. Ji atsisakė ir lenkiškos medienos, kuri yra tinkamos kokybės, nes turi atitinkamus tarptautinius sertifikatus.

Embargas tapo skaudžiu smūgiu Lenkijos gamintojams, nes tiekimai į Rusiją sudarė maždaug 5 proc. viso eksporto. Pernai Lenkija Rusijai pardavė vien maisto produktų už daugiau kaip 500 milijonų dolerių.

“Tai yra mėginimas spausti K.Marcinkevičiaus vyriausybę, kuri nori padaryti galą dujų tiekimo į Lenkiją monopolijai. Naujajam premjerui reikia “Savigynos”, Šeimų lygos ir Valstiečių partijos paramos, o šios partijos turi stiprų elektoratą kaime.

Rusai tikisi, kad šioms partijoms maisto produktų realizavimas Rusijoje bus svarbesnis, negu “Gazprom” monopolio likvidavimas”, - radijo stočiai “Polonia” teigė žinomas Lenkijos publicistas Ježis Pomianovskis. Jis priminė, kad pirmąjį ėjimą šiame žaidime padarė kaip tik “Gazprom”, kai lapkričio pradžioje pareikalavo peržiūrėti dujų, tiekiamų Lenkijai, kainą.

K.Marcinkevičiaus vyriausybė nusiteikusi dar labiau suartėti su Jungtinėmis Valstijomis. Varšuva pasiūlė Lenkijos teritorijoje dislokuoti kai kuriuos priešraketinės sistemos, dar vadinamos kosminiu skydu, objektus. Toks Varšuvos užsienio politikos kursas sukėlė didelį Kremliaus, prieštaraujančio šio skydo kūrimui, nepasitenkinimą.

Testas vyriausybei

Su J.Pomianovskio mintimis sutinka žinomas politologas Gžegožas Zorbas. “Viskas aišku, tokiu būdu tikrinama, ar pakankamai tvirta mūsų vyriausybė. Rusai tikrina mūsų naujojo ministrų kabineto valios jėgą, sprendimų efektyvumą, priimtų sprendimų kompleksiškumą”, - teigia jis.

Janas Malickis iš Varšuvos universiteto Rytų Europos tyrimų centro kalba dar aiškiau. “Buvo atvejų, kai kilo ginčų dėl mūsų prekių kokybės. Tačiau tai - jau praeityje. Kodėl staiga prisiminti tie pavieniai atvejai? Maskvoje prekyba visada buvo politikos dalis, o maisto produktų embargas - sovietmečio karinės taktikos “žvalgyba mūšyje” fragmentas”, - teigia mokslininkas.

Varšuvoje konstatuojama, kad Maskva ketina naudoti rimbo ir meduolio taktiką. “Pagal ją rimbas - dujų kainos didinimas, o meduolis - garantija, kad kaina nesikeis, bet su sąlyga, kad “Gazprom” liks monopolininku”, - sako Varšuvoje esančio Tarptautinių santykių tyrimo centro direktorius Antonis Podolskis.

Briuselis abejingai stebi

Lenkijos žiniasklaida piktinasi, kad Varšuvos ginče su Maskva abejingo stebėtojo vaidmenį prisiėmė Briuselis, į kurį lenkai dėjo daug vilčių. Europos Komisija (EK), į kurią kreipėsi Lenkijos vyriausybė, prašydama pagalbos, kol kas neskuba daryti jokių išvadų. EK atstovas sakė, kad Briuselis laukia Maskvos atsakymo.

Pasak radijo stoties “Polonia”, “kai kurie lenkų diplomatai į susiklosčiusią situaciją žiūri labai pesimistiškai”. “Santykiuose su Rusija mes negalime tikėtis EK paramos šiuo klausimu, kaip, beje, ir kitais. Europos Sąjungos vadovybė mano, kad dėl susidariusios padėties kalta ne vien Rusija”, - sakė radijo stočiai vienas Lenkijos atstovų Briuselyje.

Politologas J.Malickis tvirtina, kad Varšuva iš karto turėjo ne raštus į Briuselį siųsti, o komandiruoti atkaklų emisarą, kuris ten Bendrijos vadovybei darytų spaudimą. “Briuselis turi imtis priemonių, nes uždaroma Bendrijos narės rinka”, - teigia politologas.

Dar viena auka

Varšuvoje tuo tarpu guodžiamasi, kad ne tik Lenkija susiduria su Rusijos daromu spaudimu. Tą savo kailiu pajuto ir Moldova, kai jos vyriausybė paskelbė, kad šios šalies prioritetas - integracija į Vakarų ekonomines ir gynybines struktūras.

Kremliui pavaldus koncernas RAO “EES” šiomis dienomis nutraukė Moldovai elektros energijos tiekimą, motyvuodamas tuo, kad ši šalis nesutiko su Rusijos siūlomais naujais tarifais.

Vasarą koncerno “Gazprom” antrinė įmonė “Gazeksport” pakėlė kainą už dujas, tiekiamas Moldovai. Pastaroji buvo priversta nuryti šią piliulę, nes kitos išeities neturėjo.

Moldovos atstovai nurodo, kad jų šalis ekonomiškai yra labiau pažeidžiama negu Lenkija, turinti daugiau galimybių atsikirsti į Maskvos diktatą.