Lietuviai — lyderiai pagal išleidžiamas sumas užsienyje

  • Teksto dydis:

Pigesnis maistas, namų apyvokos prekės bei alkoholiniai gėrimai — šios prekės Baltijos šalių gyventojus labiausiai traukia apsipirkti į svečias šalis. Išvykų metu didžiausias sumas palieka lietuviai, o laiko bei kuro sąnaudas skaičiuojantys latviai ir estai išlaidauja kukliau, parodė Olandijos tyrimų instituto „Regiop-lan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ atliktas Baltijos šalių pasienio pre-kybos tyrimas.

Perka už šimtus eurų

Vienos išvykos metu daugiausiai pinigų išleidžia lietuviai, tuo tarpu latviai ir estai užsienyje perka gerokai kuklesnėmis sumomis. Paaiškėjo, kad pusė (52 proc.) latvių ir estų apsipirkdami užsienyje išleidžia mažiau nei 50 Eur. Tuo metu mūsiškiai tokiomis, palyginti nedidelėmis, sumomis pasitenkina kur kas rečiau (38 proc.)

Kas ketvirtas (24 proc.) respondentas Lietuvoje teigė išleidžiantis 50–100 Eur. Lygiai tokia pati dalis (24 proc.) nurodė 100–200 Eur, o 13 proc. tvirtino išleidži-antys po 200–500 Eur. Palyginimui Latvijoje ir Estijoje tokias sumas (200–500 Eur) užsienio parduotuvėse išleido vos 4 proc. apklaustųjų.

„Išleidžiamomis sumomis itin išsiskiria lietuviai. Jei estai ir latviai užsienyje leidžia dešimtimis eurų, tai lietuviai — šimtais. Tokią situaciją lemia Lietuvos kai-mynių mokestinė politika: Lenkijoje dėl mažesnių akcizų ir pridėtinės vertės mo-kesčio daugelio prekių kainos žemesnės; Latvijoje — mažesnis akcizo mokestis alkoholiui. Duomenys leidžia teigti, kad tarp Baltijos šalių ši valstybė išlaiko bene parankiausią poziciją — mažesni akcizai čia pritraukia pirkėjus iš Estijos bei Lietu-vos”, — tyrimo rezultatus komentuoja Jerzy‘is Straatmeijeris, tyrimui vadovavęs instituto „Regioplan“ atstovas.

Lentelė nr. 1. Kokių prekių vykstate pirkti į užsienį? (proc., galimi keli atsakymų variantai)

 

Lietuviai vyksta maisto, estai — alkoholio

Tyrimas parodė, kad, prieš apsispręsdami pirkti užsienyje, Lietuvos gyventojai pirmiausiai vertina maisto produktų (68 proc.) namų apyvokos prekių (54 proc.) bei alkoholinių gėrimų (alaus — 27 proc., kitų alkoholinių gėrimų — 28 proc.) kainas.

Latviams taip pat aktualiausios maisto (51 proc.) ir namų apyvokų prekių (42 proc.) kainos, tačiau nei alaus, nei kitų alkoholinių gėrimų kainos jų netraukia apsipirkti užsienin. O štai Estijoje situacija priešinga — pagrindinis estų kelionių užsienin tikslas — pigesnis alus (51 proc.) ir kiti alkoholiniai gėrimai (53 proc.).

Pasak Indrės Zakalskytės, profesinių paslaugų bendrovės EY darbo grupės vado-vės, lietuvių prekių krepšelis gerokai įvairesnis — jis apima visas pagrindines ka-tegorijas, tuo tarpu estai iš esmės koncentruojasi vienoje prekių grupėje.

„Estijos atveju matome, kad pagrindinis pasienio prekybos variklis — alkoholio akcizas, kuris gerokai aukštesnis nei Latvijoje. Taigi, užtenka vien ženklesnio kainų skirtumo, kad gyventojai pradėtų pinigus leisti kitoje valstybėje. Dėl išsi-pūtusio lietuvių pirkinių krepšelio galima rasti visą kompleksą priežasčių, mat kaimyninėje Lenkijoje žemesnis daugelio prekių kainų lygis“, — sako I. Za-kalskytė.

Estai ir latviai skaičiuoja laiką, lietuviai — pinigus

Respondentai visose Baltijos valstybėse dažniausiai teigė, kad planuodami apsi-pirkimą pasienyje jie atsižvelgia į išlaidas degalams: Lietuvoje — 48 proc., Latvi-joje — 36 proc., Estijoje — 67 proc. Tiesa, čia bendrumai ir baigiasi, mat antrasis prioritetas estams ir latviams yra kelionė trukmė (po 35 proc.), o štai Lietuvos

gyventojams antrasis prioritetas — valiutos keitimo kursas (36 proc.), trečiasis — PVM dydis (30 proc.), kuris nesmarkiai aplenkė akcizo dydį (25 proc.). Pasta-rasis rodiklis Latvijoje ir Estijoje buvo trečiasis prioritetas.

Kaip teigia „Regioplan“ atstovas J. Straatmeijeris, tyrimo duomenys atskleidė skirtumus tarp Baltijos šalių gyventojų, kuomet jie planuoja keliones. Kadangi lietuvių pirkimas užsienyje labiausiai lemia ekonominiai motyvai, tad jie prieš vykdami buvo linkę labiausiai į juos atsižvelgti.

„Tarp estų ir latvių pasitaikė daugiau tokių, kurie vadovaujasi posakiu „laikas — pinigai”. Jie įvertina, ar verta gaišti laiką dėl pirkinių. Lietuviai apsipirkimui Len-kijoje ar Latvijoje dažnai skiria po visą savaitgalio dieną, tad juos galima pavadinti tikrai kainų ekspertais. Jie atsižvelgia ne tik į mokesčius, tačiau ir į valiutų svyra-vimus”, — teigia ekspertas.

Lentelė Nr.2 Į kokius faktorius atsižvelgiate, vykdami pirkti į užsienį? (proc., galimi keli atsakymų variantai)



NAUJAUSI KOMENTARAI

tai

tai portretas
ne lituviai ovagys kurie tarpsta musu saskaita tai veidmainiai savanaudziai tipai sergantys daiktu liga kai dauguma lithujanijos zmoniu vargsta siam supi.....m /demokratiniam / kapitalizme......
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių