Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis) yra favoritas, naujausiose nuomonių apklausose renkantis 30 proc. balsų, palyginti su 25 proc. palaikymo K. Nawrockiui (Karoliui Navrockiui).

Jei nė vienas iš kandidatų sekmadienį nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų, du didžiausio palaikymo sulaukę politikai susitiks antrajame rinkimų ture birželio 1 dieną.

Rinkimų apylinkės užsidarys 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Po to turėtų būti atlikta rinkėjų apklausa. Galutiniai oficialūs rinkimų, kuriuose dalyvauja 13 kandidatų, greičiausiai bus paskelbti pirmadienį.

„Tai labai svarbūs rinkimai“, – naujienų agentūrai AFP sakė 42 metų ekonomistas Marcinas Woloszynskis (Marcinas Vološynskis).

„Jie siūlo dvi diametraliai priešingas Lenkijos vizijas (...) demokratinę, europietišką, atvirą, pasitikinčią savimi, sąžiningą Lenkiją iš vienos pusės ir priešingą – iš kitos“, – sakė jis, atidavęs savo balsą Varšuvoje, kur R.  Trzaskowskio palaikymas ypač didelis.

Lenkijos prezidento pareigos kartais laikomos tik ceremoninėmis, tačiau šalies vadovas turi tam tikrą realią galią.

Tai dažnai trukdė premjerui Donaldui Tuskui, buvusiam Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui, kurio vadovaujama centristinė Pilietinė koalicija (KO) nuo pat atėjimo į valdžią 2023-iaisiais ne kartą konfliktavo su konservatyviuoju prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).

Per rinkimų kampaniją Lenkijoje, kuri yra Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė, daugiausiai dėmesio buvo skiriama užsienio politikai. Jos metu išryškėjo skirtingos nuomonės dėl Lenkijos santykių su ES ir Jungtinėmis Valstijomis.

Tačiau socialiniai klausimai taip pat nebuvo pamiršti.

53-jų R Trzaskowskis pažadėjo remti teisę į abortus ir LGBTQI teises.