Lenkijos sostinėje penktadienį sustojo gyvenimas, 70 sekundžių nutilo televizijos ir radijo stotys, tada oro pavojaus sirenos kauksmu pažymėjo septynis dešimtmečius, prabėgusius nuo lenkų sukilimo Varšuvoje prieš nacius pradžios.

17 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku eismas gatvėse sustojo, pėstieji tyliai stovėdami pagerbė beveik 200 tūkstančių žuvusiųjų per 1944 metų rugpjūčio 1 dieną prasidėjusį ir 63 dienas trukusį Varšuvos sukilimą, kuriuo siekta užtikrinti pokario Lenkijos nepriklausomybę.

1944 metų rugpjūčio 1-ąją tūkstančiai prastai ginkluotų sostinės gyventojų sukilo prieš vokiečių pajėgas, mėgindami perimti kontrolę mieste, prie kurio artėjo sovietinė Raudonoji armija. Sukilėliai kovojo 63 dienas, tačiau galiausiai buvo priversti pasiduoti.

Per šį sukilimą žuvo beveik 200 tūkst. žmonių; naciai išvarė likusius gyvus gyventojus iš Varšuvos ir miestą sudegino.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) penktadienį padėjo gėlių ant sukilimo vadų kapų, o vėliau penktadienį dalyvavo kitose ceremonijose.

Varšuvos sukilimas Lenkijoje buvo nutylima tema valdant komunistiniam režimui, gyvavusiam iki 1989 metų, tačiau nuo to laiko jo pradžia kasmet iškilmingai minima.

„Sukilimas išsiveržė, nes nebuvo kito būdo atkeršyti už pažeminimą, lagerius, už visą tragediją, užgriuvusią Lenkiją“, – sakė naujienų agentūrai AFP veteranas Bogdanas Horoszowskis (Bogdanas Horošovskis), padėjęs gėlių Varšuvoje prie Nežinomojo kareivio kapo.

„Mes pagerbiame sukilėlius, žinodami, kad Varšuvos sukilimas nutiesė mums kelią taikiam perėjimui į laisvę prieš 25 metus“, – pareiškė Varšuvos merė Hanna Gronkiewicz-Waltz (Hana Gonkevič-Valc) per ceremoniją, turėdama omenyje derybomis pasiektą komunizmo laikotarpio pabaigą Lenkijoje 1989 metais.