Kompanija “Orlen”, įsigijusi “Mažeikių naftą”, sumažins regione Rusijos politinį ir ekonominį spaudimą

Tarptautinė žiniasklaida tebeakcentuoja Lenkijos kompanijos “Orlen”, nusprendusios perimti “Mažeikių naftos” kontrolę, padidėjusį vaidmenį Baltijos regione ir visoje Rytų Europoje.

Kartu pažymima, kad Lietuva, ryždamasi šiam sandėriui, tikisi sumažinti Maskvos šiai valstybei tebedaromą ekonominį spaudimą.

Situacija - sudėtinga

“Lietuvos sumanymas parduoti “Mažeikių naftą” kompanijai “Orlen” - dar vienas šios valstybės mėginimas išgelbėti savo pramonę nuo Rusijos politinio ir ekonominio spaudimo”, - tvirtina įtakingas britų dienraštis “Financial Times”.

Anot leidinio, Vilniuje iškilusios problemos liudija tą sudėtingą situaciją, į kurią pateko Rytų Europos šalys, beveik visiškai priklausomos nuo Rusijos naftos ir dujų. Pati Rusija pademonstravo, kad ji pasirengusi energetinius išteklius naudoti ir politiniais tikslais, pažymi laikraštis.

“Financial Times” nurodo, kad “Orlen” ir toliau pirks naftą iš Rusijos. Bet ši kompanija ketina atsigabenti naftos ir Baltijos jūra, jeigu tiekimai iš Rusijos bus nutraukti.

“Orlen”, įsigydama “Mažeikių naftą”, tikisi tokiu būdu užkirsti kelią Rusijos ir Kazachstano naftos kompanijoms ateiti į regiono rinką, akcentuoja “Financial Times”.

“O Lietuvai “Orlen” pasiūlymas - galimybė sumažinti Rusijos įtaką naftos perdirbimo įmonėje”, - nurodo laikraštis ir tęsia mintį: “Nors nafta į įmonę ir toliau tekės iš Rusijos, Vilnius tikisi, kad didelės kompanijos, įkurtos Europos Sąjungoje, veikla Lietuvoje kliudys Maskvai daryti šiai nedidelei valstybei politinį spaudimą”.

Labai svarbus sandėris

Daug mėnesių užtrukusiam sandėriui specialią publikaciją, pavadintą “Lenkija priešinasi Rusijai kovojant dėl įtakos”, paskyrė JAV laikraštis “International Herald Tribune”.

“Kompanijos “Orlen” sumanymas įsigyti “Mažeikių naftą” turėtų garantuoti didesnį regiono energetinį saugumą. Šis žingsnis suteiks galimybę gauti energetinių išteklių iš kitų valstybių tuo metu, kai prezidentas Vladimiras Putinas didžiules savo šalies naftos ir dujų atsargas naudoja kaip ginklą politiškai spausti kaimynines šalis”, - teigia Amerikos laikraštis.

Jis cituoja Lietuvos URM Europos departamento direktorių Žygimantą Pavilionį, sakiusį: “Šis sandėris yra labai svarbus tiek Lenkijai, tiek Lietuvai, nes jis stiprina bendradarbiavimą tarp dviejų šalių, kurios yra smarkiai susirūpinusios savo energetiniu saugumu. Pastarasis sandėris tikriausiai taps pirmu žingsniu, regione sprendžiant energetinių išteklių patikimo ir saugaus tiekimo problemas”.

“Mes nežinom, kas jie tokie”

“International Herald Tribune” pažymi, kad “Mažeikių nafta” yra vienintelė naftos perdirbimo įmonė Baltijos šalyse. Ji žaliavą iki šiol gaudavo iš Rusijos koncerno “Transneft”.

Amerikos laikraštis nurodo, kad lenkų kompanijos sumanymas įsigyti “Mažeikių naftą” koncerno “Transneft” šeimininkus ir gamybos vadovus smarkiai sudirgino. Kalbėdamas apie “Orlen” galimybes gauti naftą iš to paties tiekėjo, “Transneft” viceprezidentas Sergejus Grigorjevas sakė: “Mes net nežinom, kas jie tokie, tie “Mažeikių naftos” naujieji savininkai”.

Statistiniai duomenys rodo, kad “Orlen” yra didžiausia Centrinėje Europoje naftos perdirbimo įmonė. Kompanija turi didelį mažmeninės prekybos tinklą Lenkijoje, Vokietijoje ir Čekijoje.

“Orlen” vadovas Igoris Chalupecas žurnalistams ne kartą sakė, kad dėl tolesnio naftos tiekimo iš Rusijos visiškai nesijaudina. “Mes esame pakankamai solidūs Rusijos naftos pirkėjai, ir aš manau, kad tiekėjai yra labai patenkinti iš mūsų gaunamomis pajamomis”, - sakė jis agentūros “Reuters” korespondentui. Kitas “Orlen” pareigūnas - Devidas Pekažas “International Herald Tribune” korespondentui pareiškė, kad “Mažeikių nafta” yra labai geras pirkinys. “Tai suteiks galimybę mūsų kompanijai plėsti veiklos sferą, o tai savo ruožtu duos mums galimybę didinti gamybos apimtis, - sakė D.Pekažas. - Tai taip pat reiškia, kad turėsime galimybę rinktis tiekimo šaltinius, nes “Mažeikių nafta” turi du terminalus, o tai leidžia naudotis jūrų maršrutais”.

Lenkų kompanijos atstovas taip pat pažymėjo, kad į “Mažeikių naftą” bus investuota daugiau kaip milijardas dolerių. “Tai bus dalis mūsų strategijos, pagal kurią “Orlen, taps svarbiausia rinkos žaidėja Rytų ir Centrinėje Europoje”, - sakė D.Pekažas.

Reikalauja bendros energetinės politikos

“International Herald Tribune” primena, kad po to, kai Rusija nustojo tiekusi dujas Ukrainai nesusitarus dėl jų kainos, per visą Europą nusirito nerimo banga dėl energetinių išteklių tiekimo garantijų. Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija pareikalavo, kad Europos Sąjunga (ES) parengtų bendrą energetinę politiką.

Lenkija nori, kad ES visus joje turimus dujotiekius sujungtų į bendrą sistemą, siekiant apsaugoti bloko šalis, pirmiausiai Rytų Europos valstybes, nuo netikėto dujų tiekimo nutraukimo iš Rusijos. Europa daugiausiai dujų importuoja iš Rusijos, Norvegijos ir Alžyro.

Lenkija taip pat nori, kad ES parengtų tokią sistemą, kuriai esant bloko šalys galėtų viena iš kitos dujų skolintis, susiklosčius nepaprastajai padėčiai arba šaltomis žiemomis.