Nuo 2012 metų Jungtinių Tautų darniosios plėtros sprendinių tinklo skelbiamo „Pasaulio laimės indekso“ (World Happiness Report) sudarinėtojai rėmėsi  sociologinių tyrimų bendrovės „Gallup“ 149 šalyse atliktų gyventojų apklausų duomenimis. Laimės indekso tyrėjai taip pat atsižvelgė į tokius kriterijus kaip šalies bendrasis vidaus produktas, socialinės paramos sistema, asmeninės teisės ir laisvės bei korupcijos paplitimas atskirose valstybėse.

Pirmąsias vietas sąraše užima Europos valstybės. Danijai buvo skirta antra vieta, toliau eina Šveicarija, Islandija ir Nyderlandai.

Per vieną poziciją iš aštuntos į devintą vietą nusmukusi Naujoji Zelandija ir vėl yra vienintelė ne Europos valstybė, atsidūrusi pirmajame dešimtuke.

Tuo metu Vokietija pakilo iš septynioliktos į tryliktą poziciją, o dviem laipteliais į viršų koptelėjusi Prancūzija užima 21-ą vietą.

Jungtinė Karalystė nukrito iš tryliktos į septynioliktą vietą, o Jungtinės Valstijos nusileido iš aštuonioliktos į devynioliktą.

Afrikos šalys Lesotas, Botsvana, Ruandas ir Zimbabvė atsidūrė sąrašo gale, tačiau aplenkė nelaimingiausia valstybe šiais metais pripažintą Afganistaną.

Tyrimo autoriai šių metų duomenis taip pat palygino su praėjusių metų vidurkiais, norėdami įvertinti pastarųjų metų pandemijos įtaką. Jie pastebėjo „reikšmingą neigiamų emocijų padažnėjimą“ vos kiek daugiau nei trečdalyje pasaulio valstybių.

Tuo metu teigiamų emocijų rodikliai išaugo 22 šalyse, ir „stebėtina, kad pagal pačių žmonių pateiktą savo gerovės įvertinimą, vidutinė jos išraiška nesumažėjo“, savo pranešime rašo vienas iš ataskaitos autorių Johnas Helliwellas (Džonas Helivelas).

„Vienas įmanomas paaiškinimas – kad žmonės priima COVID-19 kaip bendrą visiems išorinę grėsmę, o tai sukelia didesnį solidarumo ir bendrumo jausmą“, – nurodė jis.

Tuo metu kitas tyrimas autorius Jeffrey Sachas (Džefris Sačas) perspėjo, kad „mums reikia skubiai pasimokyti iš COVID-19“ ir „siekti gerovės, o ne paprasčiausių turtų“.

Suomija, kur per visą sveikatos krizę užsikrėtimo atvejų skaičiai buvo vieni mažiausių Europoje, „užėmė labai aukštą poziciją pagal tarpusavio pasitikėjimo priemones, padėjusias apsaugoti žmonių gyvybes ir pragyvenimo šaltinius pandemijos metu“, teigia tyrimo autoriai.

Suomijos pirmąją vietą patys suomiai anksčiau vertino su nuostaba. Šios 5,5 mln. gyventojų turinčios šalies žmonės, kaip manoma, vengia spontaniškai rodyti džiaugsmą ir labiau vertina miškų ir ežerų tylą bei vienatvę.

Ilgomis ir tamsiomis Suomijos žiemomis buvo aiškinamas paplitęs alkoholizmas ir didelis savižudybių skaičius, bet dešimtmetį vykdyta visuomenės sveikatos kampanija padėjo šiuos skaičius sumažinti daugiau nei dvigubai.

Suomijos gyventojai džiaugiasi gera gyvenimo kokybe, saugumu ir viešosiomis paslaugomis, o jos nelygybė ir skurdas yra tarp mažiausių visoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (OECD).