Labiausiai engiama bendruomenė pasaulyje

Tūkstančiai rohinjų musulmonų bendruomenės narių Mianmare diena iš dienos kenčia diskriminaciją. Bėgti? Taip daugelis ir daro, bet kelionė į Malaiziją ar Tailandą gali baigtis tragiškai.

Kenčia diskriminaciją

Rohinjų musulmonų bendruomenės narys Nuralamas gyvena vienoje pabėgėlių stovykloje vakarinėje Mianmaro dalyje esančioje Rachinų valstijoje.

Čia glaudžiasi tūkstančiai rohinjų musulmonų. Taip pat ir Nuralamo šeima – motina, brolis ir sesuo. Ankstus rytas – daugelis miega. Nuralamas sutiko papasakoti savo istoriją.
Mianmare rohinjų musulmonų nepripažįsta. Maža to, bendruomenės nariai nuolat diskriminuojami. Šalyje dominuojantys budistai, ypač radikalieji, vykdo šmeižto kampanijas prieš musulmonus. Šis tarpkonfesinis konfliktas – ypač aštrus Rachinų valstijoje.

Nors Nuralamas gimė Mianmare, jis, kaip ir daugelis jo bendruomenės narių, vadinamas bengalu ir net neturi pilietybės. Be pilietybės – jis niekas. Nei gali susirasti darbą, nei vesti, tad ir glaudžiasi pabėgėlių stovykloje.

Kas laiko tokius žmones Mianmare? Iš esmės niekas. Galbūt tik šeima.

Nuralamo šeimos nariams, ypač motinai, nukakti į Indoneziją, Malaiziją ar, pavyzdžiui, Tailandą būtų per sunkus išbandymas. Juk reikėtų plaukti per Bengalijos įlanką, neaišku su kuo ir kiek laiko.

Tai didelė rizika. Kartą Nuralamas jau bandė laimę. Vos liko gyvas, susidūręs su žiauriais kontrabandininkais.

Nuralamo kelionė jau negąsdina. "Norėčiau būti tarp tų, kurie išvyko", – pripažino vyras. Ir pridūrė, kad gyventi taip, kaip gyvena – blogiau, nei mirti.

Nepavyko pabėgti

Balandžio 14 d. naktį, kai daugelis stovyklos gyventojų miegojo, jis skubėjo į paplūdimį. Čia susitiko su vienu kontrabandininku. Sutarė, kad šis jį pergabens per Bengalijos įlanką į Malaiziją.

Nuralamas su šeima šioje stovykloje glaudžiasi jau pastaruosius trejus metus. Rachinų valstija, kur ir įkurta stovykla, dažnai Mianmare vadinama niekieno žeme. Tai – skurdžiausia Mianmaro valstija. Būtent čia glaudžiasi per 3 mln. žmonių, daugiausia – rohinjų musulmonų bendruomenės atstovų. Jų yra apie milijoną.

Apie 140 tūkst. musulmonų bendruomenės narių buvo apgyvendinti getus primenančiuose kaimuose, iš kurių žmonėms net neleidžiama išvykti. Kiti – pabėgėlių stovyklose.
Deja, pabėgti iš Mianmaro Nuralamui nepasisekė. Jis savaičių savaites leido atviroje jūroje, bet į Malaiziją taip ir nenusigavo.

Jis nepraranda vilties – vieną dieną jam pavyks. "Mes čia gyvename kaip pragare", – pripažino.

Rohinjų musulmonų bėdos Mianmare prasidėjo prieš trejus metus. 2012 m. gegužę grupė musulmonų iš Rachinų valstijos buvo apkaltinti budisčių moterų išprievartavimu ir nužudymu. Keršydami budistai sudegino kelis kaimus. Konflikto metu žuvo šimtai rohinjų bendruomenės narių. Žudynės paskatino daugelį bėgti. O tie, kuriems pabėgti nepavyko, buvo suvaryti į stovyklas, kuriose laikomi jau trejus metus.

Nuralamas anksčiau dirbo rikšos vairuotoju, nes niekuomet nelankė mokyklos.

2012 m. vyras rado prie savo namo durų kaimyno kūną nukirsta galva. Jis liudijo, kad nusikaltimą padarė vietos radikalai budistai. Kai šie keršydami padegė jo namus, jis slėpėsi miškuose.

Tada jam teko su šeima bėgti iš gimtojo miesto. Vyriausybės pareigūnai, užuot pasiūlę apsaugą, nurodė apgyvendinti šeimą vienoje iš stovyklų.

Visuotinė diskriminacija

Rachinų valstija – konflikto tarp budistų ir musulmonų epicentras.

Nors Mianmaras po pusės amžiaus diktatūros neseniai atsivėrė pasauliui, demokratinės reformos čia įstrigo. Maža to, pertvarkos atnaujino šį seną konfesinį konfliktą šalyje.
Daugelis Mianmaro budistų piktinasi musulmonais gyventojais, mat mano, kad rohinjų bendruomenė čia atsidūrė tik dėl britų kolonistų. Kitaip sakant, daugelis laikosi nuostatos, kad vietos musulmonai – paprasčiausi atvykėliai, kuriems neturėtų būti suteiktos tokios pat teisės kaip ir budistams.

Kita vertus, nors britų valdymo metais nemažai musulmonų atvyko į Mianmarą kaip darbininkai, rohinjų bendruomenė šioje šalyje gyvena jau nuo XVI a.
Kai Mianmaras 1948 m. tapo nepriklausomas, kai kuriuose šalies regionuose, ypač Rachinų valstijoje, musulmonų gyventojų buvo dauguma.

Tuomet daugelis budistų kaltino juos kolaboravimu su britais. Galiausiai 1982 m. vietos musulmonams buvo atimta Mianmaro pilietybė. Nuo to laiko rohinjų bendruomenė diskriminuojama.

Pasak Jungtinių Tautų, ši bendruomenė – viena iš labiausiai persekiojamų pasaulyje.

Net Aung San Suu Kyi, Nobelio taiko premijos laureatė ir viena iš Mianmaro opozicijos lyderių, šios problemos nėra linkusi akcentuoti.

To priežastis – Mianmaro visuomenės nusistatymas prieš musulmonus. Jeigu politikė tikisi būti išrinkta į valdžią, ji negali viešai palaikyti rohinjų.

Tiesa, už savo pasyvų toną šios problemos atžvilgiu kai kurios žmogaus teisių organizacijos jau pažėrė kritikos opozicijos vedlei. Ypač papiktino vieno A.S.S.Kyi atstovo komentaras. Šis, paklaustas kaip ketinama spręsti rohinjų gyvenimo klausimą Mianmare, piktai atrėžė: "Jie imigrantai. Bengalai."

Kelios tarptautinės žmogaus teisių organizacijos darbavosi stovykloje, kurioje gyvena Nuralamas.

Net ir šios organizacijos patyrė budistų išpuolių. Pernai radikalieji budistai surengė išpuolį prieš organizacijos "Daktarai be sienų" biurą Rachinų valstijoje.

Jie ne tik suniokojo pastatą, kuriame buvo įsikūręs organizacijos biuras, bet ir pareikalavo jiems atiduoti dalį humanitarinės pagalbos. Šiuo metu tik budistai kontroliuoja stovyklas. Jie neleidžia musulmonų vaikams lankyti mokyklų, taip pat trukdo gauti medicininę pagalbą.

Nuralamas sako, kad ir dabartinės vyriausybės, kuri Vakaruose laikoma neva demokratiška, elgesys – žiaurus.