Kur dreifuos JAV po prezidento rinkimų?

Nepriklausomybės dieną JAV pasitiko masiniais protestais prieš rasizmą, sunkumais valdant COVID-19 pandemiją, amerikiečių nusivylimu savo šalimi ir nerimu dėl artėjančių JAV prezidento rinkimų.

Donaldas Trumpas, siekiantis būti perrinktas antrai kadencijai, žadėjo Ameriką vėl padaryti didinga. Jo varžovas Joe Bidenas sako, kad D.Trumpo politiko "Pirmiausia – Amerika" yra veikiau politika "Amerika – viena". Birželį "Pew Research Center" atliktos apklausos duomenimis, tik 17 proc. amerikiečių didžiuojasi JAV.

JAV prezidento rinkimai rudenį gali būti savotiškas déjà vu: juose susidurs ilgametę politinę patirtį turintis kandidatas J.Bidenas ir "labai stabiliu genijumi" save laikantis D.Trumpas, kurį vis dar galima vadinti politikos naujoku. Vis dėlto, jeigu 2016 m. rinkiminė kampanija neretai atrodė kaip visuomenę linksminantis žaidimas, 2020 m. ant kortos yra pastatyta daug: dar keturi metai chaoso JAV politikoje arba Demokratų partijos principais paremta JAV politika. Ar kuris nors iš šių variantų yra geresnis Baltijos šalims?

D.Trumpo veiklą dabar palankiai vertina tik 39 proc. amerikiečių, o jį išgelbėti galėtų nebent staigiai atsigavusi JAV ekonomika ar dar didesnės riaušės JAV.

D.Trumpas – (ne)stabilus genijus

D.Trumpo pergalė 2020 m. JAV prezidento rinkimuose būtų ne išimtis, o taisyklė JAV politinės sistemos istorijoje: po Šaltojo karo pabaigos visi JAV prezidentai buvo perrinkti antrai kadencijai. D.Trumpo veiklą dabar palankiai vertina tik 39 proc. amerikiečių, o jį išgelbėti galėtų nebent staigiai atsigavusi JAV ekonomika ar dar didesnės riaušės JAV, rodančios D.Trumpo pasisakymų pagrįstumą.

Jau po pirmųjų D.Trumpo prezidentavimo metų "Foreign Affairs" žurnalo daryta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė JAV analitikų mano, jog D.Trumpas drastiškai pakeitė JAV užsienio politiką. D.Trumpas pavadino NATO pasenusia ir grasino pasitraukti iš šios organizacijos, jeigu NATO narės nesusimokės sąskaitų, pakeitė JAV draugų ir priešų sampratą, pasitraukė iš daugiašalių formatų ir tarptautinių sutarčių, kurios buvo inicijuotos ankstesnių administracijų bei padėjo JAV išlaikyti įtaką pasaulyje. Dėl keleto dalykų D.Trumpas buvo teisus: JAV užsienio ir saugumo politika nėra filantropija, JAV sąjungininkai Europoje savo gynybai išleidžia per mažai ir pernelyg kliaujasi JAV kaip pagrindiniu savo saugumo garantu, nors dažnai nenori prisidėti prie klausimų, svarbių JAV, sprendimo.

D.Trumpo administracijos užsienio ir saugumo politika atrodo chaotiška, ji nėra panaši į gilios strateginės minties ar sąmoningai suformuluotos doktrinos rezultatą. JAV užsienio ir saugumo politika D.Trumpo prezidentavimo metu yra labiau panaši į laivą, prie kurio vairo pešasi ne vienas asmuo (JAV Kongresas, JAV sekretoriai ir D.Trumpo patarėjai), norintis laivą nukreipti reikiama linkme, nes pats kapitonas (t.y. JAV prezidentas) tinkamai to padaryti nesugeba.

Kol kas, nors ir nukrypdamas nuo kurso, laivas kryptį išlaikė: nepaisant įžeidimų JAV sąjungininkams Europoje D.Trumpo "Twitter" paskyroje ir susilpnėjusių transatlantinių ryšių, JAV įsipareigojimus NATO išlaikė, JAV santykiai su Rusija neatšilo, Ukrainai buvo pradėta tiekti kitokios kategorijos ginkluotė, NATO Rytų flangas nebuvo užmirštas. Bet jeigu tokia situacija tęsis dar ketverius metus, kur laivas (JAV) nudreifuos – neaišku.

Tad D.Trumpo perrinkimo atveju laukia arba chaotiškos D.Trumpo politikos tąsa arba dar sudėtingesnė situacija. Viena aišku – stabilumo ir aiškumo JAV užsienio ir saugumo politikoje tokiu atveju ir toliau tikėtis neverta. Nors tinkamai išnaudotas netikėtumo veiksnys saugumo srityje gali pasitarnauti kaip koziris, D.Trumpo prezidentavimas nėra tas atvejis.

J.Bidenas: JAV (iš)gelbėtojas?

40 metų senatoriaus patirtį, 12 metų patirtį JAV Senato Užsienio reikalų komitete turintis J.Bidenas kovoje dėl JAV prezidento posto save pozicionuoja kaip kovotoją už tradicinius JAV idealus ir vertybes, kuriomis JAV vadovavosi ilgus metus, ir JAV gelbėtoją nuo kitos D.Trumpo kadencijos. J.Bideno teigimu, jeigu D.Trumpas bus perrinktas, NATO nebeliks. J.Bideno skelbiama JAV užsienio ir saugumo politikos darbotvarkė panaši į tiesioginę konfrontaciją su D.Trumpu: žadama atkurti ryšius su JAV sąjungininkais, kovoti su klimato kaita, skatinti demokratijos plėtrą, kovoti su autoritariniais režimais - kitaip tariant, grąžinti dalį JAV užsienio ir saugumo politikos elementų, kurių laikėsi ankstesnės JAV administracijos.

Viena vertus, J.Bidenas atrodo stabilesnis kandidatas į JAV prezidento postą, tačiau, ar būtent tokio tipo stabilumo Baltijos šalims reikia?

Lyginant su D.Trumpu, J.Bideno kandidatūra Baltijos šalims gali atrodyti patraukli dėl jo paramos NATO, JAV sąjungininkams ir partneriams, taip pat jo pabrėžiamos būtinybės tinkamai balansuoti Rusijos galią. JAV santykių su Rusija perkrovimas ateityje, ko gero – per artimiausią JAV prezidento kadenciją, tikrai turės įvykti, juolab kad 2021 m. baigiasi galioti paskutinė JAV ir Rusijos ginkluotės ribojimo sutartis. Tačiau tikėtina, kad jis vyks griežtesnėmis ir labiau realistiškomis sąlygomis nei kad anksčiau: Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus, be to, vienas iš J.Bideno kampanijos akcentų yra kova su bloga įtaka, kurią skleidžia "kleptokratinis Rusijos režimas". Tad J.Bidenas, ko gero, laikytųsi Baracko Obamos nubrėžtų linijų Rusijai tol, kol ši negrąžins Krymo Ukrainai.

Viena vertus, J.Bidenas atrodo stabilesnis kandidatas į JAV prezidento postą, tačiau, ar būtent tokio tipo stabilumo Baltijos šalims reikia? Rinkiminės kampanijos metu J.Bidenas ne kartą pasisakė už spaudimo NATO narėms išleisti du procentus gynybai atsisakymą mainais į bendradarbiavimą, balansuojant Kinijos galią, situacijos valdymą Vidurio Rytuose ar reformuojant pasaulio ekonomiką. Lietuvai tam tikrų NATO aspektų padarymas mainų objektu nėra palankus – tai reikštų galimą europinių karinių pajėgumų mažėjimą, didesnę europinių NATO narių priklausomybę nuo JAV gynybos srityje ir kozirio, kurį Lietuva jau turi savo rankose (skiriami du procentai šalies gynybai) nuvertėjimą. Apskritai, J.Bideno rinkiminė užsienio ir saugumo politikos darbotvarkė rodo prioritetą ne regioninei, o globaliai politikai, kurioje mažų valstybių galimybės dalyvauti yra ribotos.

J. Bidenas / Reuters nuotr.

J.Bidenas yra nerimą keliantis kandidatas į JAV prezidento postą ir dėl kitų aspektų. Rinkimų kampanijos metu jis pabrėžė, kad, jo nuomone, karinė jėga be kitų sąlygų naudotina tada, kai tikslas yra aiškus ir pasiekiamas. Vadovaujantis šia nuostata, kokia tikimybė, kad JAV imtųsi karinių veiksmų Rusijos agresijos Baltijos šalyse atveju? Kita vertus, kaip rodo J.Bideno komandos narių pareiškimai viešojoje erdvėje, D.Trumpo prezidentavimo metu Demokratų partijos atstovai pamatė, kad galima peržengti tam tikras raudonas JAV užsienio ir saugumo politikos linijas ir pasaulis dėl to nesugrius, pavyzdžiui, ginkluotės tiekimas Ukrainai, tad neatmestina galimybė, jog ir Demokratų partijos atstovai bus pasirengę žengti toliau nei kad iki šiol. Antra, saugumo politikos sprendimai nėra stiprioji J.Bideno pusė. J.Bidenas buvo prieš operaciją, kurios metu nukautas Osama Bin Ladenas, teigė, kad Talibanas nėra priešas, nepalaikė 1991 m. Persijos įlankos karo, bet balsavo už intervenciją į Iraką 2003 m. Buvusio JAV Gynybos sekretoriaus Roberto Gateso teigimu, J.Bidenas klydo dėl beveik kiekvieno saugumo politikos klausimo per pastaruosius 40 metų. Galiausiai, nuoseklumo užsienio ir saugumo politikoje trūksta ne tik D.Trumpui, bet ir J.Bidenui. Pavyzdžiui, būdamas JAV viceprezidentu, J.Bidenas pasisakė už žmogaus teisių gynimą ir demokratines vertybes, tačiau buvo skeptiškas dėl galimos intervencijos į Siriją po cheminio ginklo panaudojimo.

J.Bideno išrinkimo atveju JAV užsienio ir saugumo politika bet kokiu atveju turės būti kitokia nei iki šiol, siekiant pataisyti JAV įvaizdį. Tikėtinas dar vienas, panašus į ankstesnius, JAV užsienio ir saugumo politikos ciklas su didesniu dėmesiu daugiašaliams santykių formatams: George'o W.Busho prezidentavimo lemtą JAV įvaizdžio nukentėjimą lydėjo B.Obamos prezidentavimas su išaugusiu dėmesiu daugiašaliams formatams. Mažoms šalims tai nėra itin paranku, nes jos neturi pakankamai svertų ir reikalingų resursų savo interesams įgyvendinti. Skirtumas gali būti tik tas, kad JAV turės bandyti atitaisyti padarytą žalą ir sąjungininkams, tikėtina – kituose regionuose nei Europa.

Po JAV prezidento rinkimų 2020 m. Baltijos šalys bet kokiu atveju gaus katiną maiše, kuris nieko gero nežada: D.Trumpo politiniai sprendimai yra neprognozuojami, tačiau ir J.Bideno atveju aiškumo nėra daugiau. Vis dėlto, panašu, kad mažų valstybių pamokas Baltijos šalys jau išmoko: tikėtis geriausio, bet ruoštis viskam, nes savo pridėtinę vertę įrodinėti reikės vis tiek – nepriklausomai nuo to, kas bus kitas Baltųjų rūmų šeimininkas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

As

As portretas
Komentatoriui- kuris bando parodyt savo politini supratima ir galima apie prezidenta,, bin laden a”.Skirkit Bidena nuo dausose esancio.

Nieko

Nieko  portretas
Koks tau skirtumas kas bus geriau palik tai spresti amerikos zmonems apie tai. Nereikia spelioti ko nezinai

o

o portretas
nuomone tokia jei bus binladenas gero nelauk nes tai klintonu ir obamos politesejas kur vyko karai del zemiu itakojant terorizma o Trumpas atsauke kari/us ir itampa atslugo tik ja kursto pompejas su spec t kurias palaiko soroso hebra ir finansuojami/ kariskiai ir daromas bizni/s ginklais kraujo saskaita taip kad Trumpas yra geriausias variantas kovojantis su kapitalizmo blogiu ir eilini/am zmonem ji/s labiau. priimtinas negu tie per kuriuos vyksta PK ir jankiai butu didziaus i asilai jei nepalaikytu Trumpo nes jo nenori ir satansionistai masonai /iliuminatai/ kuriems butu galas ju viespatavimui PAMASTYKIT nes tai jau pasaulines reiksmes ivykis nuo kurio priklausys visu likimas vyruso fone?...
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių