Jie abu pareiškė, kad keičia retoriką, nes tautą reikia suvienyti, o ne skaldyti. D. Trumpas net perrašė savo ugningą J. Bideną pašiepiančią kalbą, kurią jis turėjo skaityti Respublikonų partijos suvažiavime.

Pas mus tauta jau skaldoma daugiau nei 30 metų ir šiam procesui nematyti pabaigos. Dabar prezidentūra kovoja su Vyriausybe, nors reikėtų kovoti su išorės priešais ir „vatnikais“, bet pirmiausia – su problemomis, kurios valstybę varo į bedugnę: skurdu, nusikalstamumu, narkomanija, kyšininkavimu, biurokratėjimu ir kitomis blogybėmis.

Tačiau tai mūsiškiams, matyt, nesvarbu, jie žaidžia savo žaidimus, patys gerai gyvena, o žmonės jiems svarbūs tik kalbose.

Kur dingo noras kurti gerovės valstybę, apie kurią tiek daug buvo kalbėta?

Iš pradžių net atrodė, kad šie nusiteikimai gerinti paprastų žmonių gyvenimą – rimti, tačiau dabar jau visi suprato, kad tai irgi buvo tik kalbos. Jokių įsipareigojimų, jokių darbų nematome.

Artėja rinkimai, tauta vėl bus raginama balsuoti. Tačiau už ką mums balsuoti, jei esame kaskart apgaunami? Negi politikai, Seimo nariai nemato, kad žmonės jais seniai nebetiki?

Pirmiausia, ką jie visi turėtų padaryti, tai baigti mulkinti rinkėjus. Už atliktus darbus turėtų būti atsiskaitoma rimtai, o ne formaliai, kaip buvo iki šiol. Pažadai padaryti tą ar aną turėtų būti dokumentuoti kaip konkretus įsipareigojimas, t. y. tai turi būti užfiksuota darbo sutartyje su Seimo nariu.

Jeigu rinkėjams seimūno duoti pažadai nebuvo įvykdyti, po kadencijos apie tai turi būti paranešta viešai, taip pat ir kitos rinkimų kampanijos agitaciniuose plakatuose. Juose turėtų būti didelėmis ryškiomis raidėmis išspausdinta: „Kandidatas per kadenciją neįvykdė tokių, tokių ir tokių įsipareigojimų, nepadarė to, to ir ano, lankė tik 60 proc. posėdžių, nieko nepadarė, kad būtų sukurta gerovės valstybė“, – ir panašiai.