Krymo referendumas: 96,77 proc. nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos

Už prisijungimą prie Rusijos pasisakė 96,77 proc. Krymo referendumo dalyvių

Duomenys, gauti patikrinus visus sekmadienį Kryme vykusio referendumo biuletenius, rodo, kad už Krymo prisijungimą prie Rusijos pasisakė 96,77 proc. balsavusiųjų.

Tai pirmadienį paskelbė Krymo referendumo komisijos pirmininkas Mychaila Malyševas, pristatydamas galutinius plebiscito rezultatus.

„Už prisijungimą prie Rusijos pasisakė 1 233 022 referendumo dalyvių (96,77 proc. balsavusiųjų)“, - nurodė jis per spaudos konferenciją, kurią transliavo televizija.

Iš viso referendume dalyvavo 1 274 096 žmonių arba 83,1 proc. tokią teisę turėjusių rinkėjų.

„Už Krymą Ukrainos sudėtyje pasisakė 31 997 žmonės - 2,51 proc. balsavusiųjų. Negaliojančiais pripažinti 9 097 biuleteniai - 0,72 proc.“, - sakė M.Malyševas.

Sekmadienį referendume rinkėjams buvo pateikti du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ (taip arba ne) ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“ (taip arba ne).

M.Malyševas taip pat pažymėjo, jog referendumo komisija dėl balsavimo neužregistravo nė vieno skundo.

Vakarų valstybių lyderiai pasmerkė separatistinį referendumą Kryme ir pirmadienį ketina aptarti ekonomines sankcijas Rusijai.

Ukrainos naujoji vyriausybė šį plebiscitą pavadino Maskvos surežisuotu "cirku".

Pirmadienį Krymo parlamentas renkasi į posėdį, kuriame ketina oficialiai paprašyti Maskvos aneksuoti Ukrainai priklausantį pusiasalį. Vėliau pirmadienį Krymo įstatymų leidėjų delegacija vyks derybų į Maskvą, „Twitter“ parašė premjeras.

Bachčisarajuje totoriai boikotuoja referendumą, o prorusiški gyventojai balsuoja masiškai

Elvira meta savo balsalapį – su balsu už Krymo prisijungimą prie Rusijos – į permatomą balsadėžę. Atgal į rankinę įsideda ukrainietišką pasą, įsitikinusi, kad ką tik pasinaudojo juo paskutinį kartą.

Bachčisarajuje, pagrindiniame Krymo autochtonų totorių mieste, rusakalbiai vieninteliai sekmadienį eina į rinkimų apylinkes, nes totoriai nusprendė boikotuoti šį referendumą.
Elvira į rinkimų apylinkę su paaugliais vaikais atėjo anksti. Ji tikisi, kad toks balsavimas suteiks jiems geresnę ateitį.

„Šitie du augs Rusijoje ir tai – geras dalykas, – sakė ji, padėjusi rankas ant sūnaus ir dukters pečių. – Jie turės daugiau galimybių, daugiau perspektyvų. Tai turtinga ir galinga šalis. Tai paskutinis kartas, kai pasinaudojau savo ukrainietišku pasu. Bent jau taip tikiuosi“.

Miesto gyventojų, kurių iš viso yra 25 tūkst., daugumą sudarantys totoriai šaltą ir lietingą referendumo dieną liko namie.

„Žinoma, kad mes nebalsuosime. Aš neisiu ir galvoju, kad neis visi Krymo totoriai“, – sakė bendruomenės atstovė Diliara Seitvelijeva.

„Man nereikia šio referendumo, aš neisiu balsuoti. Man gerai gyventi taip, kaip yra“, - sutiko su ja vienas pagyvenęs vyras, susiruošęs eiti į pamaldas nedidelėje Mahmudo Samio mečetėje.

Krymo totorių bendruomenės lyderis Refatas Čubarovas pasmerkė referendumą kaip „klounų šou, cirką“.

„Tai tragedija, neteisėta vyriausybė, su ginkluotosiomis pajėgomis iš kitos šalies“, – sekmadienį sakė jis televizijai „ Inter“.

Bet prie rinkimų apylinkės, esančios visai šalia pagrindinės mečetės, rusakalbiai gyventojai balsuoti plūdo gausiais būriais.

Tarp keliolikos referendumo dalyvių, su kuriai pakalbėjo AFP, nė vienas jų neišsakė nepritarimo susivienijimui su Rusija.

„Tai geras dalykas“, - sakė 37 metų Svitlana Nikitina, kuri gimė Bachčisarajuje, bet dabar dirba reklamos srityje Simferopolyje, esančiame maždaug už 30 km.

„Kijevas vertė mus vartoti ukrainiečių kalbą reklamos kampanijose, bet čia visi ar beveik visi kalba rusiškai“, - sakė ji.

„Tai beprasmiška. Mes neturime nieko bendra su Europos Sąjunga. Mes esame slavai, mūsų kultūra rusiška, mūsų vieta Rusijoje“, - pridūrė ji.

JAV atmeta Krymo balsavimą, Rusijos veiksmus vadina pavojingais

Jungtinės Valstijos sekmadienį atmetė balsavimą Kryme dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos, o Rusijos veiksmus šios krizės metu pavadino „pavojingais ir destabilizuojamais“.

„Šis referendumas prieštarauja Ukrainos konstitucijai, ir tarptautinė bendrija nepripažins rezultatų balsavimo, kuris buvo vykdomas Rusijos karinės intervencijos, pažeidžiančios tarptautinę teisę, sąlygomis ir esant smurto ir bauginimo grėsmei“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis).

Krymo balsavimo rezultatai nebus pripažinti, sako ES vadovai Barroso ir Van Rompuy

Krymo referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos yra neteisėtas ir jo rezultatai nebus pripažinti, sekmadienį bendrame pareiškime nurodė Europos Sąjungos (ES) aukščiausio rango pareigūnai.

Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) taip pat paragino Rusiją sumažinti savo pajėgas iki to dydžio, koks buvo iki krizės, ir atšaukti jas į įprastas dislokavimo vietas.

„Mes pakartotinai griežtai smerkiame neišprovokuotą Ukrainos suverenumo pažeidimą... ir raginame Rusiją sumažinti savo ginkluotąsias pajėgas iki prieškrizinio skaičiaus“, - sakoma ES pranešime.

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris yra kaltinamas surežisavęs šį balsavimą kaip būdą atplėšti nuo Ukrainos teritorijos dalį ir nubausti jos naujuosius lyderius už artimesnių santykių su Maskva atmetimą, pareiškė „gerbsiąs“ jo rezultatus.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje spręs dėl galimų priemonių.

Krymo referendumas „įeis į istoriją“, sako regiono lyderis

Promaskvietiškas Krymo lyderis Sergejus Aksionovas sekmadienį pareiškė, kad ginčijamas regiono referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos „įeis į istoriją“.

„Šiandien mes priėmėme labai svarbų sprendimą, kuris įeis į istoriją“, – „Twitter“ parašė pusiasalio premjeras S. Aksionovas po to, kai balsavusiųjų apklausa parodė, kad 93 proc. referendume dalyvavusių krymiečių balsavo už Maskvą.

A.Butkevičius: referendumas Kryme nėra kelias, kuris vestų į krizės sureguliavimą

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius sako, jog Lietuva, kaip ir visa Europa, negali pripažinti referendumo Kryme.

„Referendumas Kryme nėra tas kelias, kuris vestų į krizės sureguliavimą Ukrainoje. Lietuvos pozicija šiuo klausimus nesikeičia, mes, kaip ir visa Europa, negalime pripažinti šio referendumo“, - sako premjeras spaudos atstovės BNS perduotame pareiškime.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad referendumu Rusija pradėjo faktinę Krymo okupaciją.

„Krymo referendumas ir jo rezultatai neteisėti, nes prieštarauja Ukrainos konstitucijai, pažeidžia tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartiją. Rusija pradeda faktinę Krymo aneksiją“, - prezidentės poziciją sekmadienio vakarą paskelbė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Tūkstančiai krymiečių švenčia referendumo rezultatus, praneša AFP reporteriai

Tūkstančiai krymiečių sekmadienį šventė referendumo rezultatus, kuriais, kaip rodo balsavusiųjų apklausa, buvo didžiule persvara paremtas Krymo atsiskyrimas nuo Ukrainos ir prisijungimas prie Rusijos, matė AFP reporteriai.

Keli tūkstančiai žmonių susirinko Krymo sostinėje Simferopolyje mojuodami Rusijos ir Krymo vėliavomis.
Sevastopolyje, kur yra dislokuotas Rusijos Juodosios jūros laivynas, per alkoholio kurstomą šventę girdėjosi skanduotės „Rusija!“.

Krymas pirmadienį kreipsis su prašymu dėl prisijungimo prie Rusijos

Krymo regiono vyriausybė pirmadienį pateiks formalų prašymą dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos, pranešė promaskvietiškas pusiasalio lyderis po ginčijamo referendumo dėl išstojimo iš Ukrainos.

„Aukščiausioji Krymo Rada pateiks oficialų prašymą dėl respublikos prisijungimo prie Rusijos Federacijos per kovo 17-osios dienos posėdį“, - „Twitter“ parašė premjeras S. Aksionovas po to, kai balsavusiųjų apklausa parodė, kad 93 proc. referendume dalyvavusių krymiečių balsavo už Maskvą.

Maskvoje parlamento žemųjų rūmų pirmininkas Sergejus Naryškinas užsiminė, kad dėl Krymo prijungimo prie Rusijos jau nuspręsta.

„Suprantame, kad 23 metus po suverenios Ukrainos valstybės susiformavimo krymiečiai laukė šios dienos“, – S.Naryškiną citavo valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS.
Naujienų agentūra „Interfax“ citavo Rusijos įstatymų leidėją Vladimirą Žirinovskį, kuris pareiškė, kad prijungimo procedūra gali trukti „nuo trijų dienų iki trijų mėnesių“.

„Visi balsuos už Rusiją“

Daugiau nei 1 200 balsavimo punktų atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks iki 20 val. vakaro, o preliminarius referendumo rezultatus numatoma paskelbti netrukus po jo pabaigos.
Plebiscito rezultatai bus teisėti, jei jame dalyvaus daugiau nei 50 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Pagal 2012 metų rinkėjų sąrašus, tokių asmenų yra apie 1,5 mln.

Vienoje mokykloje Krymo sostinėje Simferopolyje vėsų, debesuotą rytą dešimtys žmonių laukė eilėje, kol galės balsuoti.

„Atėjau čia šią šventišką dieną ir balsavau už Krymo ir krymiečių naudą, o dabar eisiu į miestą švęsti“, - sakė penktą dešimtį metų baigiantis Vladimiras.

Tuo tarpu AFP reporteriai matė maždaug 20 žmonių, einančių balsuoti buvusioje Krymo totorių sostinėje Bachčisarajuje - pagrindiniame šios musulmonų bendruomenės, kuri ragino boikotuoti prieštaringai vertinamą referendumą dėl atsiskyrimo, centre.

„Daug metų laukėme šios akimirkos“, - sakė 71-erių Ivanas Konstantinovičius, kuris Bachčisarajuje atidavęs savo balsą iškėlė rankas, parodydamas pergalės gestą.

„Visi balsuos už Rusiją“, - sakė jis.

Referendumo, kuris išprovokavo didžiausią nuo Šaltojo karo krizę tarp Rytų ir Vakarų, baigtis veikiausiai niekam nekelia abejonių. Beje, balsavimo biuletenyje netgi nesiūlomas toks variantas, kaip status quo išsaugojimas, t.y. pasilikimas integralia Ukrainos valstybės dalimi.

Rinkėjams pateikiami du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“

1992 metų konstitucija buvo priimta netrukus po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, bet greitai panaikinta. Ji iš esmės suteikė Krymui nepriklausomo darinio Ukrainos sudėtyje statusą.

Naujoji provakarietiška Kijevo valdžia, Europos lyderiai ir JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė, kad šis balsavimas, kurį skubos tvarka organizavo Krymo prorusiška valdžia, nėra legitimus, nes pažeidžia Ukrainos konstituciją ir vyksta jaučiant „įremtą ginklo vamzdį“.

Sevastopoliui balsuojant referendume, mieste plevėsuoja Rusijos vėliavos

Rinkėjai Krymo istoriniame karinio jūrų laivyno mieste Sevastopolyje sekmadienį balsuoja referendume dėl prisijungimo prie Rusijos, kuris tikriausiai baigsis taip, kaip nori Maskva.

Sevastopolis – vaizdingas pajūrio uostamiestis, kuriame gyvena 350 tūkst. žmonių, – yra tvirtai prorusiškas ir ant daugelio automobilių, autobusų, namų ir kitų pastatų buvo iškeltos mažos ir didelės Rusijos vėliavos.

Šiame prieš 230 metų įkurtame mieste yra dislokuotas Rusijos Juodosios jūros laivynas – Sevastopolį Kijevas Maskvai pagal susitarimą iki 2042 metų nuomoja už 100 mln. dolerių per metus ir rusiškų gamtinių dujų kainos sumažinimą 30-čia procentų.

Maždaug 65 rinkėjai atvyko balsuoti per pusvalandį prieš oficialią rinkimų apylinkių darbo pradžią 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, matė AFP reporteris. Jie pateikė pareigūnams savo asmens dokumentus ir gavo balsalapius.

Viena rinkėja, 80 metų Aleftina Klimova, sakė, kad gimė Rusijoje ir nori prie jos prisijungti.

„Tikėjausi, kad Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir visi jie veiks negatyviai, – sakė ji. – Matote, bijojau dėl (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino. Klausiau savęs, ką jis darys, kad atsilaikytų ... Bet jis sugebėjo atsilaikyti. Nemiegojau visą naktį, laukiau šios akimirkos ir viskas klostosi taip, kaip norėjau“.

Kita moteris į rinkimų apylinkę atsinešė Rusijos vėliavėlę ir išeidama energingai ja mojavo.

Toje rinkimų apylinkėje buvo keli milicininkai, kazokai ir savigynos pajėgų nariai.

Rusija Krymo referendumą laiko teisėtu

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry (Džonui Keriui), su kuriuo šeštadienį kalbėjosi telefonu, pakartojo, kad, Rusijos nuomone, referendumas Kryme atitinka tarptautinę teisę, sakoma sekmadienį paskelbtame pareiškime.

Minimą skambutį, kuris, pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, buvo S.Lavrovo ir J.Kerry penktadienio derybų Londone tąsa, inicijavo amerikiečiai.

„Sergejus Viktorovičius Lavrovas pakartojo, kad Krymo referendumas visiškai atitinka tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų (JT) chartiją, o jo rezultatai turėtų būti atspirties taškas sprendžiant pusiasalio ateitį“, - sakoma ministerijos pareiškime.

„Ministras taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę dabartinei Kijevo valdžiai pažaboti siaučiantį ultranacionalistų ir radikalių grupuočių, terorizuojančių kitaip manančius, rusakalbius gyventojus, mūsų tėvynainius, smurtą“, - teigiama pareiškime.

Ambasadorius Ukrainoje: referendumas vyksta po automatų vamzdžiais

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas sekmadienį vykstant referendumui dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos yra Bakčisarajuje - referendumo nepripažįstančių Krymo totorių daugiausiai gyvenamame mieste.

Pasak P.Vaitiekūno, Krymo totoriai su nerimu stebi besiklostančią situaciją referendumui vykstant, jo žodžiais, „po automatų vamzdžiais“.

„Pagrindinis dalykas, kad mes nepripažįstam, nei paties referendumo, nei jo rezultatų, iškart. Jis vyksta esant Rusijos ginkluotoms pajėgoms, vaizdžiai tariant, po automatų vamzdžiais“, - BNS sekmadienį sakė diplomatas.

„Krymo totoriai irgi nepripažįsta referendumo ir jame nedalyvauja Aš esu Bakčisarajuj, kuris yra neformalus totorių miestas, viso pasaulio totorių sostinė, ir esu pas juos. Jie sunerimę, juos kamuoja nerimas, ir mano buvimas čia turi šiokią tokią prasmę, galbūt padeda jiems tvirčiau jaustis, kad esant Europos Sąjungos, NATO šalies ambasadoriui galgi neužmuš ir netrems, kaip jau vieną kartą istorijoj buvo“, - kalbėjo P.Vaitiekūnas.

„Antras dalykas, dėl ko aš čia esu, ir mano buvimas tą tvirtina, kad Krymas priklauso Ukrainai“, - pridūrė ambasadorius.

Jis pažymėjo, kad Rusijos karinęs pajėgos provokuoja Ukrainą pirmai atidengti ugnį, bet provokacijos bergždžios, ir tai teikia vilties, kad konfliktas bus sureguliuotas taikiai.

„Reikia pabrėžti, kad iki šiol į žmones jie (Rusijos kariai - red.) nėra šaudę, nėra užmuštų. Į orą yra šaudę, yra provokavę, malūnsparnis įskrenda į Ukrainos teritoriją, išsilaipina desantas, Rusija provokuoja Ukrainą iššauti. Bet ukrainiečiai laikosi ir kol kas jie nepasiduoda, tad lieka vilties, kad visą šitą konfliktą bus galima sureguliuoti taikiomis priemonėmis, ypač jeigu Jungtinės Tautos priims rezoliuciją dėl referendumo neteisėtumo“, - kalbėjo P.Vaitiekūnas.

Maskvos pajėgų kontroliuojamame Kryme sekmadienį vyksta balsavimas referendume dėl prisijungimo prie Rusijos.

Krymo siekis prisijungti prie Rusijos atskleidžia tarptautinės teisės koliziją

Vakarų šalys laiko neteisėtais bet kokius veiksmus, kuriais Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį siekiama prijungti prie Rusijos, taip pat ir referendumą, kuris sekmadienį vyksta šiame regione, dabar faktiškai kontroliuojamame Maskvos pajėgų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel potencialų Krymo prijungimą prie Rusijos įvardijo kaip „aneksiją“.

Tačiau Maskva tikina, kad tarptautiniai įstatymai nėra pažeidžiami, o prezidentas Vladimiras Putinas neigė, kad Rusijos pajėgos vykdo intervenciją Kryme.

Ar Krymo prisijungimas prie Rusijos pažeistų tarptautinę teisę? Ekspertai sako, kad aiškaus atsakymo nėra.

„Tai neišspręsta problema tarptautinėje teisėje, nes susikerta du principai: teisės į apsisprendimą ir valstybės teisės į teritorinį vientisumą, – sakė Austrijoje veikiančio Linco universiteto

Tarptautinės teisės katedros direktorius Sigmaras Stadlmeieris (Zigmaras Štadlmejeris). – Būtent tokia problema kilo Kosove.“

Prorusiškas Krymo parlamentas rėmėsi prieštaringai vertinamu Kosovo precedentu, kai paskelbė šio autonominio Ukrainos regiono nepriklausomybę kovo 11 dieną.
Parlamentas nurodė, kad Krymo nepriklausomybės deklaracija „grindžiama Jungtinių Tautų (JT) chartija ir kitais tarptautiniais instrumentais, susijusiais su tautų teise į apsisprendimą.“

Krymo įstatymų leidėjai taip pat rėmėsi Tarptautinio Teisingumo Teismo Hagoje išvada, jog Kosovo 2008 metais vienašališkai paskelbta nepriklausomybė nuo Serbijos nepažeidė tarptautinės teisės.

Tačiau Kosovo nepriklausomybės deklaracija rodo, kad ji apibūdina „ypatingą atvejį“, kuris „nėra precedentas jokiai kitai situacijai“, taip pat draudžiantis naujai valstybei prisijungti prie kokios nors kitos šalies.

Kosovo deklaracijoje sakoma, kad nepriklausomybė buvo paskelbta po „daugelio metų smurto“ prieš vietos albanus. Tuo padėtis Kosove skiriasi nuo padėties krizės apimtame Kryme, kur nebuvo jokių išpuolių prieš gyventojų daugumą sudarančius rusakalbius.

Ar Ukrainos teritorinį vientisumą saugo Budapešto memorandumas?

1994 metais Rusija, JAV ir Didžioji Britanija pasirašė Budapešto memorandumą, užtikrinantį „Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir esamas sienas“ – mainais į Kijevo sutikimą pašalinti iš savo teritorijos visu Sovietų Sąjungos laikų branduolinius ginklus.

Šis memorandumas turėtų užtikrinti Ukrainos teritorinį vientisumą išorinės agresijos atveju, sakė Maskvoje įsikūrusio Patrice'o Lumumbos (Patriso Lumumbos) tautų draugystės universiteto

Tarptautinės teisės fakulteto vadovas Aslanas Abašidzė.

„Tačiau kalbant apie tautų apsisprendimą, tenka grįžti prie Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimo“, – sakė jis.

V. Putinas Vokietijos kanclerei pareiškė, kad referendumas Kryme atitinka tarptautines normas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, jog Ukrainai priklausančiame Kryme vykstantis referendumas dėl šio pusiasalio prisijungimo prie Rusijos visiškai atitinka tarptautines normas.

Kaip nurodoma Kremliaus išplatintame pareiškime, „Putinas atkreipė dėmesį į tai, jog pusiasalio gyventojų valios pareiškimas yra įgyvendinamas sutinkamai su tarptautinės teisės normomis, konkrečiai su Jungtinių Tautų chartijos pirmuoju straipsniu, įtvirtinančiu tautų lygiateisiškumo ir apsisprendimo pricipus“, - sakoma pranešime.

Jame taip pat pažymima, kad „Rusija gerbs Krymo gyventojų pasirinkimą“.

Kremliaus pranešime pažymima, kad Vokietijos kanclerės, kuri potencialų Krymo prijungimą prie Rusijos anksčiau įvardijo kaip „aneksiją“, ir Rusijos lyderių pokalbis įvyko Berlyno iniciatyva.

Naujoji provakarietiška Kijevo valdžia, kiti Europos lyderiai ir JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) taip pat pareiškė, kad sekmadienį Kryme vykstantis balsavimas, kurį skubos tvarka organizavo pusiasalio prorusiška valdžia, nėra legitimus, nes pažeidžia Ukrainos konstituciją ir vyksta jaučiant „įremtą ginklo vamzdį“.

Ukrainos premjeras žada patraukti Krymo separatistus atsakomybėn

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sekmadienį pažadėjo susekti ir patraukti atsakomybėn visus tuos, kas propaguoja separatizmą Rusijos kontroliuojamame Ukrainos Krymo regione.

„Visų svarbiausia, noriu pasakyti ... Ukrainos žmonėms: tegu nebūna abejonių, kad Ukrainos valstybė suras visus tuos separatizmo ir skaldymo vadeivas, kurie dabar, dengiami Rusijos kariškių, bando sunaikinti Ukrainos nepriklausomybę“, – sakė jis per vyriausybės posėdį, kuris buvo surengtas Krymui balsuojant referendume dėl prisijungimo prie Rusijos.

„Mes rasime juos visus – ar tam reikės metų, dvejų metų – ir patrauksime juos atsakomybėn, teisime Ukrainos ir tarptautiniuose teismuose. Žemė degs po jų kojomis“, – sakė A.Jaceniukas.

Krymo referendume įžvelgiami galimi pažeidimai

Kryme sekmadienį vienoje rinkimų apylinkėje Sevastopolyje žurnalistai matė, kaip rinkėjai referendume balsavo dar prieš oficialią rinkimų apylinkių darbo pradžią ir tai buvo vienas iš kelių galimų pažeidimų.

Žurnalistai, tarp jų - AFP reporteriai, buvo išvaryti iš kai kurių apylinkių Sevastopolyje ir Simferopolyje, nors turėjo oficialias akreditacijas iš Krymo valdžios.

Vyko akivaizdus agitavimas už Rusiją – nors pagal rinkimų taisykles tai nėra leidžiama – vėliau sekmadienį planuojamų švenčių dėl laukiamo promaskvietiško rezultato repeticijų forma.
Mychaila Malyševas, referendumo organizavimo komiteto vadovas, paneigė pranešimus, kad Rusijos piliečiams leidžiama balsuoti, ir sakė, kad dalyvauti gali tik Krymo gyventojai ir tie, kas turi ukrainietiškus pasus.

Vienoje rinkimų apylinkėje Bachčisarajuje AFP reporteris matė, kaip buvo neleista balsuoti tai padaryti bandžiusiam pensininkui su Rusijos pasu.
Balsavimui tęsiantis, M.Malyševas taip pat sakė, kad nebuvo jokių „incidentų“, kuriems būtų reikėję milicijos įsikišimo, nors buvo nuogąstavimų dėl galimų Ukrainos vienybės šalininkų „provokacijų“.

Prorusiški Krymo lyderiai per referendumą reiškia įsitikinimą plebiscito sėkme

Krymo Aukščiausiosios Rados pirmininkas Vladimiras Konstantinovas sekmadienį rinkimų apylinkėje paragino šio Ukrainos autonominio regiono gyventojus aktyviai dalyvauti referendume dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos.

Prorusiškos orientacijos V.Konstantinovas atidavė savo balsą rinkimų apylinkėje muzikos mokykloje, pagal savo gyvenamąją vietą.

Jis paragino krymiečius aktyviai dalyvauti istoriniame įvykyje: referendume, kuris nulems jų ateitį“, – pranešė regiono valdžios spaudos tarnyba.

V.Konstantinovas patikino, jog yra tikras dėl referendumo sėkmės ir Krymo ateities.

Paklaustas, už ką balsavo jis pats, Krymo lyderis atsakė: „Už gerą ir laimingą ateitį“.

Jo šalininkas, prieš kelias savaites paskirtas Krymo premjeras Sergejus Aksionovas, paskui kurį velkasi abejotinos reputacijos šleifas, referendume balsavo kiek anksčiau, vienas pirmųjų.

Buvęs verslininkas, kuris pelnė „Goblino“ pravardę tomis dienomis, kai subyrėjus Sovietų Sąjungai šalyje klestėjo nusikalstamos gaujos, balsavo drauge su dukra rinkimų apylinkėje 10-ojoje mokykloje.

Atidavęs savo balsą jis žurnalistams pareiškė: „Tik pirmyn! Viskas turi baigtis gerai, abejonių nėra!“.

S.Aksionovas referendumą pavadino istoriniu ir išreiškė įsitikinimą tuo, kad „viskas bus taiku ir gerai“.

Apie pusantro milijono gyventojų gali dalyvauti šiame balsavime, kurį nauja provakarietiška Ukrainos vyriausybė laiko neteisėtu ir kuris, kaip daugelis prognozuoja, leis Maskvai perimti šio daugiausia etninių rusų gyvenamo regiono valdymą.

Naujoji provakarietiška Kijevo valdžia, Europos lyderiai ir JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė, kad šis skubos tvarka surengtas balsavimas nėra legitimus, nes pažeidžia Ukrainos konstituciją ir vyksta jaučiant „įremtą ginklo vamzdį“.

Ukrainos Donecko mieste tūkstančiai dalyvavo mitinge už Krymo atsiskyrimą

Tūkstančiai prorusiškų protestuotojų Rytų Ukrainos Donecko mieste sekmadienį dalyvavo mitinge už Krymo teisę prisijungti prie Rusijos ir reikalavo savo pačių referendumo.

„Doneckas, Krymas, Rusija“, – skandavo minia, susirinkusi priešais didžiulę Lenino statulą pagrindinėje miesto aikštėje. Donecke gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, šis miestas yra buvęs nušalintojo prezidento Viktoro Janukovyčiaus bastionas.

Protestas įvyko krymiečiams balsuojant referendume dėl prisijungimo prie Rusijos, kuris pakurstė Šaltojo karo stiliaus saugumo krizę prie rytinių Europos sienų.

„Jei Krymo žmonės nori referendumo ir gyventi nepriklausomai, tai nėra nusikaltimas“, – sakė šeštą dešimtį metų einanti Larisa per mitingą Donecke, kur vyko vieni didžiausių smurto protrūkių nuo to laiko, kai sukilimas Ukrainoje praėjusį mėnesį nuvertė prorusišką V.Janukovyčių.

Kitas demonstrantas sakė, jog visa, ko jie nori, yra teisė turėti savo žodį.

„27 mln. žmonių Ukrainoje laiko (JAV prezidentą Baracką) Obamą (Baraką Obamą) tironu, nes jis remia naująją vyriausybę Kijeve ir neleidžia mums turėti demokratijos, – sakė 30 metų verslininkas Sergejus Jažgunovičius. – (Rusijos) prezidentas Vladimiras Putinas nori demokratijos, jis nori referendumo“.

56 metų Oleksandras pripažino, kad Doneckas gali nepasekti Krymo pavyzdžiu, bet jiems „reikės kažkokio referendumo, siekiant sužinoti, ko žmonės nori“.

„Nepasakyčiau, kad daug žmonių čia pultų Rusijos link, bet žmonės nori daugiau nepriklausomybės, daugiau teisių“, – sakė šis informacinių technologijų darbuotojas, kuris savo pavardės nenurodė.

Ukrainos rytuose šią savaitę buvo sugrįžęs kruvinas smurtas – pirmą kartą nuo V.Janukovyčiaus nušalinimo. Du žmonės, tarp jų – Maskvos šalininkas, penktadienį žuvo per susirėmimus Charkove – kitą dieną po to, kai Donecke buvo mirtinai užbadytas naujosios Kijevo valdžios šalininkas.

Šiame straipsnyje:

Krymas