- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kroatija ketvirtadienį paskelbė, kad Europos Sąjunga pritarė jos prisijungimui prie Šengeno erdvės nuo sausio.
„Paskutinis žingsnis baigtas! (ES) Tarybos sprendimas priimtas – dabar oficialiai patvirtinta, kad Kroatija nuo 2023 metų sausio 1 dienos prisijungia prie Šengeno erdvės“, – tviteryje pranešė Kroatijos diplomatinė atstovybė prie ES.
Šiuo sprendimu, kurį patvirtino ES pirmininkaujanti Čekija, bendras Šengeno erdvei priklausančių Europos šalių skaičius padidės iki 27: ji apims 23 ES valstybes nares, Šveicariją, Norvegiją, Lichtenšteiną ir Islandiją.
„Pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį Šengeno erdvė plečiasi, – tviteryje rašė ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Čekija. – Ministrai patvirtino Kroatijos narystę nuo 2023 metų sausio 1 dienos!“
Tuo metu Bulgarijos ir Rumunijos prašymai prisijungti prie Šengeno erdvės buvo blokuoti, pranešė pareigūnai.
„Aš taip pat esu nusivylusi“ Bulgarijos ir Rumunijos rezultatais, po bloko vidaus reikalų ministrų susitikimo žurnalistams sakė vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson).
Ji pridūrė, kad šios dvi šalys „nusipelno tapti visateisėmis Šengeno erdvės narėmis“ ir kad bus dedamos tolesnės pastangos, kad per ateinančius dvejus metus jos taptų visateisėmis Šengeno erdvės narėmis.
Vadinamoji Šengeno erdvė yra didžiausia pasaulyje laisvo keliavimo zona. Beveik 1,7 mln. žmonių gyvena vienoje Šengeno šalyje, o dirba kitoje. Kiekvieną dieną vidaus sienas kerta apie 3,5 mln. žmonių.
Tačiau tam, kad naujausios ES narės – Bulgarija ir Rumunija, į bloką įstojusios 2007-aisiais, ir Kroatija, prie bloko prisijungusi 2013 metais, – galėtų tapti visateisėmis narėmis, reikėjo vieningos partnerių paramos, o vidaus reikalų ministrų susitikimo Briuselyje, skirto jų prašymams išnagrinėti, išvakarėse vis dar buvo reiškiami prieštaravimai.
Austrija anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad vetuos siūlymą priimti Bendrijos nares Rumuniją ir Bulgariją į Šengeno erdvę, ypač dėl migracijos iš trečiųjų šalių.
Tiek Kroatija, tiek Rumunija, tiek Bulgarija jau iš dalies laikosi Šengeno taisyklių sąvado, tačiau vidaus sienų kontrolė dar nepanaikinta. Jas priimti buvo delsiama tvyrant nerimui dėl organizuoto nusikalstamumo, neteisėtos migracijos ir kitų saugumo problemų.
Praėjusį mėnesį Europos Komisija – nusprendė, kad visos trys šalys kandidatės atitinka techninius narystės kriterijus, o Europos Parlamentas taip pat pasisakė už jų narystę.
„Šengeno plėtra mus sustiprino, o ne susilpnino, – sakė EK pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas, ES vidaus reikalų ministrams susirinkus aptarti šio žingsnio. – Šengeno plėtra reiškia daugiau ir geresnės kontrolės, o ne mažiau.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Europos Parlamentas patvirtino naująją EK komandą, joje – ir A. Kubilius
Strasbūre posėdžiaujantis Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino naująją Europos Komisijos (EK) komandą, kurios gretose – Lietuvos atstovas Andrius Kubilius, besirūpinsiantis gynybos ir kosmoso reikalais. ...
-
Tėvai pasipiktino dėl kamerų mokyklos tualetuose: tuo gali piktnaudžiauti pedofilai
Dėmesio centre atsidūrė mokykla Slovakijoje. Tėvai niršta dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengtų mokyklų tualetuose. ...
-
Klausimas už milijoną: su kuriuo Lenkijos rinkimų nugalėtoju būtų lengviau susikalbėti Lietuvai?1
Netrukus startuos Lenkijos prezidento rinkimų kampanija, kurioje bus du aiškūs favoritai – liberalias ir kairiąsias jėgas atstovaujantis Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ir dešiniųjų kandidatas Karolis Nawrockis. ...
-
Rumunijoje vyko demonstracijos prieš kraštutinių dešiniųjų kandidatą į prezidentus
Daug žmonių, daugiausiai jaunimo, Rumunijos sostinėje Bukarešte ir dar keturiuose universitetus turinčiuose šalies miestuose protestavo prieš kraštutinių dešiniųjų prorusišką kandidatą į prezidentus Caliną G...
-
Sakartvelo valdantieji kandidatu į prezidentus kelia buvusį futbolininką
Sakartvelo valdančioji partija, siekdama įtvirtinti savo pozicijas valdžioje, trečiadienį kandidatu į šalies prezidentus iškėlė kraštutinių dešiniųjų politiką, buvusį futbolininką Micheilą Kavelašvilį. ...
-
Prancūzų užsienio reikalų ministras: „tam tikri lyderiai“ gali turėti neliečiamybę TBT1
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot trečiadienį pareiškė, kad pagal Romos statutą kai kurie pasaulio politikai gali turėti neliečiamybę Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT). ...
-
Ispanijos premjeras gina vyriausybės veiksmus dėl mirtinų potvynių
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį gynė savo vyriausybės veiksmus, reaguojant į praėjusį mėnesį Ispaniją nusiaubusius potvynius, sakydamas, kad valstybės pareigūnai nuo nelaimės pradžios „įvykdė savo įsipareigoji...
-
U. von der Leyen ragina ES didinti išlaidas gynybai, stiprinti ekonomiką
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turi greitai padidinti išlaidas gynybai iki konkuruojančių su Rusija lygio ir perspėjo, kad blokas „negali švaistyti laiko&ldqu...
-
ES žemės ūkio produktų sektoriui gresia nuostoliai dėl prekybos karų su Kinija
Europos ir Kinijos prekybos santykiuose aštrėjant įtampai, tai gali turėti ilgalaikį poveikį eksporto rinkoms ir kainoms Europos Sąjungos (ES) vidaus rinkoje, rašoma naujoje tarptautinės rizikos valdymo bendrovės „Coface“ ap...
-
D. Trumpas ruošiasi pertvarkyti JAV energetikos rinką
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda ruošia šalies energetikos rinkos pertvarkymo planą, kuris žada tapti vienu pagrindinių jo politikos elementų iškart po to, kai jis sausio 20-ąją grįš į Baltuosius rūmu...