Po dešimties moterų nužudymo Maskvoje kilo panika

Nuo liepos pradžios Maskvoje nužudyta jau dešimt jaunų moterų. Pasklido gandas, kad siautėja labai atsargus maniakas, kurio milicija nepajėgia sučiupti. Tačiau Maskvos milicijos vadovybė teigia, kad jokio maniako sostinėje nėra; esą visas moteris nužudė skirtingi nusikaltėliai.

Pirmosios aukos

Tai buvo liepos 1 dieną. Pirmąja žudiko auka tapo 28 metų Julia (laikraštis “Izvestija”, žudynėms Rusijos sostinėje vakar paskyręs išsamią publikaciją, paskelbė ne visų aukų pavardes). Mergina buvo ką tik baigusi Kultūros institutą. Grybautojai jos kūną rado Centriniame botanikos sode. Mergina buvo baisiai sumušta. Ekspertai nustatė, kad ji pasmaugta.

Milicija nustatė, kad tą dieną Julia po Botanikos sodą vaikštinėjo su vaikinu, kuris tardytojams vėliau papasakojo, jog jis ją palydėjo iki metro stoties ir daugiau jos nematė.

Kitą dieną, liepos 2-ąją, vieno vaikų darželio sode buvo rastas Ksenijos Medincevos lavonas. Rugpjūčio 1-ąją jai būtų sukakę 18 metų. Ji su pagyrimu šiemet baigė muzikos mokyklą ir gidų bei vertėjų kursus.

Jos suknelė buvo sudraskyta, o veidas - sukruvintas. Iš to tardytojai padarė išvadą, kad mergina aršiai priešinosi.

Ekspertai nustatė, kad Ksenija nužudyta trečią valandą nakties. Tardytojai sužinojo, kad liepos 1-ąją, apie 11 valandą, merginos motina iš darbo skambino dukteriai ir klausinėjo, ką ji veikia. Duktė atsakė, kad eina gulti. Po keturių valandų ji buvo nužudyta vaikų darželio sode.

Žmogžudystė bute

Maskvos pakraščiuose - daugybė nedidelių miškelių. Ankstų liepos 4-osios rytą pagyvenęs maskvietis išsivedė pavedžioti šunį. Netrukus jis miškelyje pastebėjo moters lavoną ir apie tai pranešė milicijai.

Ekspertizės duomenys liudija, kad 28 metų Irina pasmaugta trečią valandą nakties.

Ketvirtąją žuvusiąją, 25 metų Aleksandrą, jos bute rado draugė. Tai atsitiko liepos 8-ąją, beveik vidurnaktį.

Merginos pažįstami žinojo, kad ji prekiauja Čerkizovo turgavietėje, bet milicija nustatė, jog laisvalaikiu ji pardavinėjo savo kūną, kad prisidurtų prie kuklaus uždarbio. Klientus ji parsivesdavo namo. Tą vakarą pas ją į svečius atėjo draugė, turėjusi buto raktą. Draugė Aleksandrą rado jau negyvą. Ji buvo pasmaugta chalato diržu.

Asmenybė nenustatyta

Penktasis lavonas buvo rastas liepos 11-ąją atokioje vietovėje, kuri išsiskiria gal tik tuo, kad joje yra daug automobilių garažų. 32 metų pradinių klasių mokytoja Jelena Tolokonikova, kaip ir kitos aukos, buvo pasmaugta.

Vidurnaktį ji su drauge iš svečių važiavo pakeleivinga automašina. Pirmiausiai išlipo draugė. Po pusvalandžio ji paskambino Tolokonikovai, kad sužinotų, ar laimingai sugrįžo. Jelena neatsiliepė, tada draugė sukėlė aliarmą. Ekspertai nustatė, kad Tolokonikova buvo nužudyta apie antrą valandą nakties.

Šeštoji auka aptikta liepos 14-ąją prie vieno tvenkinių. Medikai teigė, kad jauna moteris buvo pasmaugta maždaug prieš penkias paras. Žuvusiosios asmenybė iki šiol nenustatyta.

Prieštaringi pareiškimai

Oficiali reakcija į šiuos nusikaltimus buvo prieštaringa. Teisėsaugos institucijos iš pradžių kategoriškai neigė, kad žudikas - vienas žmogus. Po kiek laiko Maskvos milicija paskelbė oficialų pareiškimą, kuriame buvo sakoma: “Mieste pasirodė maniakas. Visi nusikaltimai - identiški. Iš aukų pirmiausiai buvo tyčiojamasi, po to jos būdavo žudomos. Visos moterys - pasmaugtos. Tokius nusikaltimus galėjo padaryti tik psichiškai nesveikas žmogus”.

Dar po kelių dienų Maskvos prokuratūra paskelbė savo pareiškimą, kuriame, be kita ko, buvo sakoma: “Nenustatyta, kad moters, kurios kūnas buvo rastas liepos 14-ąją, mirties priežastis buvo smurtas”.

Šie oficialūs pareiškimai neužkirto kelio panikai, kuri, kaip pažymi interneto tinklapis “Gazeta. ru”, “yra visiškai akivaizdi”.

Per vieną dieną - keturi nusikaltimai

Po liepos 11-osios buvo trumpa pertrauka. Žudikas (ar žudikai) padarė pauzę. Užtat liepos 19-oji Maskvą galutinai pribloškė, kai žmonės sužinojo, jog per vieną parą rasti iš karto keturių jaunų moterų lavonai.

Pirmadienį Maskvoje vėl pasklido gandas, kad siautėja maniakas, o gal ir du. Šeštadienį įvykdytų nusikaltimų “braižas” skyrėsi: vienos aukos pasmaugtos rankomis, kitos - drabužių dalimis. Bet yra ir sutapimų. Laikraštis “Kommersant” pranešė, kad “iš visų keturių aukų buvo tyčiojamasi”. Niekas oficialiai nepatvirtino, kad nužudytosios buvo prievartaujamos. Visa Maskvos žiniasklaida atkreipė dėmesį į tai, kad jokie aukų daiktai, net brangenybės, nusikaltėliui (ar nusikaltėliams) nerūpėjo.

Maskvos milicijos viršininkas generolas Vladimiras Proninas vakar pareiškė, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad sostinėje veikia maniakas.

“Maskvoje įvykdytos žmogžudystės nėra vieno ir to paties žmogaus darbas. Yra sutapimų, kuriuos kai kas mėgina supinti į vieną grandinę. Jeigu turėtume tokių duomenų, patys būtume kreipęsi į visuomenę su prašymu suteikti informacijos, galinčios aptikti nusikaltėlio pėdsakus”, - agentūrai Interfax pareiškė generolas V.Proninas.

Pavyko pasprukti

“Izvestija” pranešė, kaip nuo smurtautojo laimingai paspruko šio laikraščio darbuotoja Anastasija Uskova. Milicijos tardytojui ji štai ką papasakojo: “Tai buvo liepos 13-osios vakare. Iš svečių važiavau maršrutiniu autobusiuku. Po to dar reikėjo pereiti dvi alėjas. Eidama pastebėjau, kad ant vieno suoliuko sėdi vyriškis. Jis man iš karto nepatiko. Trumpai apsikirpęs, ant nosies - akiniai su dideliais rėmeliais, kelnės - demonstratyviai prasegiotos. Greta jo - didelis sportinis krepšys. Paspartinau žingsnį, bet tuoj pajutau, kad jis eina iš paskos. Pradėjau bėgti, bet staiga jis čiupo man už kaklo. Akyse aptemo. Pajutau, kad virstu. Bandžiau rėkti, bet tik gargaliavau. Jis patekšnojo man per skruostus, pakėlė nuo žemės ir ėmė tempti paskui save. Priešintis nepajėgiau. Atsivedė prie suoliuko, ant kurio sėdėjo, ir atvėrė savo krepšį. Jame buvo butelis degtinės, skėtis, knyga ir kažkoks žurnalas. Staiga pamačiau, kad į suoliuką įsmeigtas peilis. Kai pamėginau jį pasiekti, mano skriaudėjas nusijuokė, o po to kirto man per veidą sakydamas: “Nesimuistyk, kvaile, dabar mudu pasilinksminsim”. Jis pasiėmė krepšį ir ėmė mane tempti į parką. Ir staiga, mano laimei, jis suklupo ant kelmo. Nuspyriau batelius ir pasileidau basa. Taip išbėgau į plentą. Jis stovėjo krūmuose ir žiūrėjo į mane”.