Kyšininkų skandalai krečia Norvegiją ir Azerbaidžaną

Nors Norvegija laikoma mažiausiai korumpuota šalimi visame pasaulyje, tačiau ir ją šiomis dienomis sudrebino kyšininkavimo skandalas. Kitoje nafta turtingoje valstybėje - Azerbaidžane - korupcija tiesiog klesti dar nuo sovietmečio.

Pėdsakai Irane

Korupcijos skandalo centre šiomis dienomis atsidūrė Norvegijos valstybinė naftos ir dujų kompanija “Statoil”, kyšininkavusi Irane.

Kaip pranešė britų radijo ir televizijos korporacija BBC, antradienį “Statoil” direktorių taryba nusprendė vis dėlto neatleisti iš pareigų koncerno vadovo Olafo Fjelo. Bet taryba smarkiai jį kritikavo už kompanijos veiklą Irane. Tą veiklą praėjusią savaitę pradėjo tirti Norvegijos policija.

Praėjusį penktadienį policija paskelbė ketinanti išaiškinti, kas sieja “Statoil” su Irano konsultacine firma “Norton Investment”. Įtariama, jog šios firmos darbuotojams buvo duodami kyšiai, kad norvegų bendrovė gautų galimybę įkelti koją į Iraną.

BBC pažymi, kad “Statoil” Iranas labai domina, iš čia koncernas pradėtų ekspansiją į Artimuosius Rytus. Kadangi naftos atsargos Šiaurės jūroje sparčiai senka, koncernas ieško žaliavos kitose šalyse.

Atsistatydinimas

Skandalas, kurį Norvegijos žiniasklaida pavadino “Irangeitu”, jau pareikalavo pirmosios aukos. Atsistatydino vienas “Statoil” vadovų - Ričardas Habardas. Po šio įvykio visas dėmesys nukrypo į koncerno vadovą O.Fjelą.

Direktorių taryba nusprendė, kad O.Fjelas, kompanijai vadovaujantis jau ketvirti metai, vis dėlto liks prie jos vairo. Bet, tarybos nuomone, jis padarė grubią klaidą, kai pritarė rizikingam sandėriui su konsultantais iš Irano.

Pasak BBC, Norvegijos naftos pramonės ir energetikos ministras Einaras Stensnesas pareiškė, kad pritaria direktorių tarybos pozicijai. Ministras pridūrė, kad ateityje tokių potencialiai pavojingų sandėrių koncernas vengs.

Krito akcijų kursas

Penktadienį, paskelbus, jog pradedama tirti “Statoil” veikla Irane, kompanijos akcijos atpigo 2,6 proc. Tačiau po pranešimo, kad O.Fjelas liks savo poste, akcijų kaina sugrįžo į ankstesnį lygį.

“Investuotojai norėjo, jog Olafas Fjelas liktų savo poste, ir jie patenkinti tuo, kad juo pasitiki direktorių taryba”, - BBC korespondentui pareiškė Karnegio fondo analitikas Džonas Olaisenas.

Pastaruoju metu didžiosioms Vakarų naftos kompanijoms vis dažniau metami kaltinimai, kad jos griebiasi neteisėtų veiksmų besivystančiose šalyse, pirmiausiai Kaspijos jūros regione, įskaitant Azerbaidžaną.

Kaltinimai Šveicarijos verslininkui

Korupcijos mastas Azerbaidžane, kurį valdo Alijevų klanas, dar kartą išryškėjo, vienam Niujorko teismų apkaltinus Šveicarijos verslininką Hansą Bodmerį, kad jis buvo tarpininkas, kai buvo duodami kyšiai Azerbaidžano vyriausybės nariams, šioje šalyje privatizuojant valstybės kontroliuotas įmones.

Kol kas tų vyriausybės narių pavardės nenurodomos. Teismo dokumentuose jie figūruoja kaip “aukštas pareigas einantis valdininkas”, “Azerbaidžano valstybinės naftos kompanijos GNKAP atsakingas atstovas”, taip pat “du Valstybinio privatizavimo komiteto aukšto rango pareigūnai”.

Kaltinimai H.Bodmeriui pateikti tokiu Azerbaidžanui svarbiu momentu, kai šalis rengiasi prezidento rinkimams. Jie turėtų įvykti spalio 15-ąją. Savo kandidatūras iškėlė tėvas ir sūnus Alijevai - Heidaras ir Ilhamas.

Analitikai mano, kad lemiamu momentu H.Alijevas savo kandidatūrą atsiims sūnaus naudai.

Tarpininkas

Vieno Niujorko apygardos teismų kaltinamojoje išvadoje sakoma, kad, būdamas Šveicarijos teisines paslaugas teikiančios kompanijos darbuotojas, H.Bodmeris buvo kaip tarpininkas tarp Amerikos verslininkų, siekusių dalyvauti privatizavime, ir Azerbaidžano valdininkų, panorusių greitai pralobti iš kyšių. Teismas įtaria, kad kyšininkams ir H.Bodmeriui atiteko 150 milijonų dolerių.

H.Bodmeris dabar yra sulaikytas Pietų Korėjoje, ir Amerikos valdžia siekia, kad jis pagal JAV įstatymą, skirtą kovai su korupcija užsienyje, būtų išduotas Jungtinėms Valstijoms.

Britų laikraštis “Financial Times” pranešė, jog Azerbaidžano ambasada Vašingtone neigia bet kokią galimybę, kad prezidentas H.Alijevas ir jo sūnus Ilhamas, neseniai tapęs ministru pirmininku, gali būti tarp asmenų, kuriuos Niujorko teismas kaltina kyšininkavimu.

Laikraštis pateikia ambasados atstovo žodžius, kad bet koks mėginimas susieti valstybės vadovus su nusikalstama veikla - nepagrįstas ir “yra ne kas kita, kaip Azerbaidžano juodinimas”.

Bet skandalinga informacija gali sudaryti H.Alijevui ir jo sūnui papildomų problemų. Patogia proga tikriausiai suskubs pasinaudoti opozicija.

Prieš paskiriant I.Alijevą ministru pirmininku, jis buvo GNKAP viceprezidentas. Jo tėvas sunkiai serga ir iki šiol gydomas Klyvlende. Jis jau daug mėnesių nesirodo viešumoje, ne kartą buvo pasklidę pranešimų apie jo mirtį.