“Jukos” vadovas iš anksto sudarė specialią rūpybos sutartį 

“Jukos” byloje savaitgalį įvyko svarbus posūkis. Paaiškėjo, kad didžiąją dalį naftos milžinės vadovo Michailo Chodorkovskio turto perėmė legendinės bankininkų Rotšildų šeimos narys lordas Džeikobas. Jis netikėtai tapo dabar svarbiausia figūra kovoje dėl “Jukos” kontrolės.  

Komentarų vengia  

Britų radijo ir televizijos korporacija BBC vakar išplatino Londono laikraščio “The Sunday Times” pranešimą, kad lordas Džeikobas Rotšildas yra slaptas savininkas didelės dalies tų “Jukos” akcijų, kurias prieš suėmimą kontroliavo M.Chodorkovskis.

Tiesa, “Jukos” atstovas spaudai Aleksandras Šadrinas interviu BBC korespondentui pareiškė: “Šios informacijos komentuoti negaliu, nes kalbama apie mūsų akcininkų veiksmus”. Tokiais aptakiais žodžiais spaudos atstovas tarsi patvirtino, kad “The Sunday Times” pranešimas atitinka tikrovę.

Pasak šio laikraščio, iš karto po M.Chodorkovskio suėmimo įsigaliojo speciali rūpybos sutartis, kurią, leidinio duomenimis, “Jukos” vadovas sudarė prieš kelis mėnesius.

Jeigu ši informacija galutinai pasitvirtins, 67 metų lordas Dž.Rotšildas kontroliuos didelę dalį “Jukos” akcijų, kurių vertė - maždaug 12 milijardų dolerių. Tai reiškia, kad jis iš karto atsidūrė konflikto su Rusijos valdžia epicentre, pažymėjo BBC.  

Apdairiai apsidrausta  

Rusijos prokurorai ketvirtadienį mėgino areštuoti 44 proc. “Jukos” akcijų. Kaip tik tada ir paaiškėjo, kad sudaryta speciali sutartis. Šiame dokumente numatyta, kad M.Chodorkovskio akcijų kontrolė pereina Dž.Rotšildo žinion, “jeigu “Jukos” vadovas praranda galimybes veikti kaip asmuo, iš akcijų gaunantis pajamų”.

“The Sunday Times” rašo, jog M.Chodorkovskis ėmėsi šios atsargumo priemonės, kai suprato, jog jam gresia suėmimas.

Laikraštis nurodė, kad gerai žinoma, jog M.Chodorkovskis lordu Dž.Rotšildu visiškai pasitiki. Jiedu pažįstami jau keleri metai, juos vienija meilė menui, jie finansavo fondą “Atviroji Rusija”. Fondo uždavinys - pasiekti, kad Rusija taptų demokratine valstybe.

Dž.Rotšildo asmeninis turtas Vakaruose vertinamas 400 milijonais svarų sterlingų, o visos šios giminės - keliomis dešimtimis milijardų svarų sterlingų. Analitikai teigia, kad tik savižudis gali ryžtis susipykti su šia gimine.

“The Sunday Times” kartu netiesiogiai priekaištavo “Jukos” vadovui, kad šis “užvirė košę”. Pasak laikraščio, M.Chodorkovskis pažeidė susitarimą, pagal kurį prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo netirti prieštaringai vertinamų aplinkybių, kurioms esant oligarchai sukaupė savo turtą, mainais už pažadus nesikišti į politiką. Bet “Jukos” vadovą politika vis labiau traukė. Jis opozicinėms partijoms skirdavo vis daugiau lėšų.  

Pozicija tapo griežtesnė  

Lordo Dž.Rotšildo pozicijos galimame konflikte su Rusijos valdžia sustiprėjo, kai šeštadienį JAV vyriausybė sugriežtino savo poziciją “Jukos” byloje ir pareikalavo, jog Kremlius pasiaiškintų, ką jis ketina daryti toliau, kad įveiktų šią krizę.

JAV valstybės departamento atstovo Ričardo Baučerio pareiškimas buvo išplatintas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai paaiškėjo kai kurios aplinkybės, susijusios su “Jukos” akcijomis. Penktadienį Rusijos generalinės prokuratūros tardytojai atšaukė areštą toms akcijoms, kurios priklauso užsienio investuotojams.

Nepaisant šio žingsnio, Vašingtono komentaras buvo labai griežtas. “Manome, jog Rusijos valdžia turi išsklaidyti būgštavimus, kad “Jukos” byla nėra politiškai motyvuota, - R.Baučerio žodžius citavo interneto leidinys “Gazeta. ru”. - Rusijos valdžia turi garantuoti, kad byla bus tiriama, griežtai remiantis įstatymais”.  

Sunervino akcijų areštas  

Iš Valstybės departamento atstovo pareiškimo tapo aišku, kad Vakarų pozicija smarkiai sugriežtėjo po to, kai buvo areštuotos “Jukos” akcijos. Į M.Chodorkovskio suėmimą Vašingtonas žiūrėjo daug atlaidžiau.

Pasak BBC, R.Baučeris akcijų areštą pavadino “žingsniu, galinčiu turėti sunkių pasekmių, nes jis išgąsdins Vakarų verslininkus, ketinusius investuoti Rusijoje”.

Vašingtono ir Maskvos santykiai pastebimai pablogėjo. Jeigu oficialūs JAV atstovai santūriai reikalauja pasiaiškinimų, kai kurie Amerikos politikos ir verslo elito veikėjai prabilo apie galimas sankcijas Rusijos atžvilgiu.

Buvęs JAV gynybos ministro pavaduotojas, dabartinis Pentagono konsultantas Ričardas Perlas interviu “The Wall Street Journal” pareiškė, kad “Rusijai - ne vieta “didžiojoje aštuoniukėje”. Buvęs finansų ministro pavaduotojas Stiuartas Eizenštatas sakė, kad “Jukos” byla parodys, ar Rusija tebelieka reformų kelyje, ar ji ritasi atgal - į totalitarinės, autokratinės valstybės kelią”.  

Kritika nepatiko  

Aštri kritika Kremliui labai nepatiko. Maskva, net ir rizikuodama sugadinti santykius su Vašingtonu, JAV valstybės departamento pareikštas pastabas pavadino negarbingomis, nors ir pačioje Rusijos vyriausybėje nuomonės dėl “Jukos” išsiskyrė.

Pareikštą kritiką Maskva pavadino taip pat ir veidmainiška. “Pono Baučerio pareiškimas yra liūdnai pagarsėjusios dvigubų standartų politikos tęsinys”, - “Gazeta. ru” citavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovą spaudai Aleksandrą Jakovenką. “Tai mažiausiai netaktiška ir negarbinga Rusijos atžvilgiu”, - sakė jis.

Beje, savaitgalį Rusijos ministras pirmininkas Michailas Kasjanovas sakė esąs susirūpinęs dėl M. Chodorkovskio suėmimo ir dėl akcijų arešto. Anot agentūros Reuters, tai jau panašu į iššūkį V.Putinui, pasakiusiam, kad bylą turi tirti teisėsauga.

Anot Rusijos žiniasklaidos, “Jukos” bylos komentarai atskleidžia nesutarimus šalies vadovybėje. Kalbama, kad M.Kasjanovas gali netrukus sekti paskui Kremliaus administracijos vadovą Aleksandrą Vološiną, atsistatydinusį praėjusią savaitę.  

Atėjo R.Abramovičiaus eilė  

Interfax-BNS. Kitas autoritetingas britų leidinys - “The Observer” - vakar darė prielaidą, kad kitu Rusijos verslininku, kuris bus suimtas V.Putino iniciatyva, taps Romanas Abramovičius. Jo turtą Vakarų ekspertai vertina maždaug 5 milijardais dolerių.

Laikraščio turima informacija, Rusijos generalinei prokuratūrai dabar daromas didelis spaudimas iš viršaus, kad būtų sparčiau rengiama byla suimti Čiukčių nacionalinės apygardos gubernatorių ir “Chelsea” klubo bei “Sibneftj” savininką.

Medžiaga dėl “Sibneftj” privatizavimo pažeidimų buvo kaupiama lygiagrečiai su “Jukos” bylos medžiaga, tačiau Maskva dėl tam tikrų priežasčių nusprendė pradėti nuo M.Chodorkovskio.

Prieš R.Abramovičių dabar nusistatęs ne tik Kremlius, bet ir Valstybės Dūma. Jos ekonominės politikos komiteto vadovybė nusiuntė Generalinei prokuratūrai ataskaitą apie pažeidimus privatizuojant “Sibneftj”. Joje teigiama, kad privatizavimo metu buvo neteisėtai išleista ne mažiau kaip 137 mln. dolerių.

Tačiau pavojaus debesys virš R.Abramovičiaus, kuris nuo 1995 metų gruodžio 28 dienos yra “Sibneftj” savininkas ir aktyviai reiškiasi kaip verslininkas ir kaip politikas, pakibo tik dabar. “The Observer” nuomone, R.Abramovičius, skirtingai nei M.Chodorkovskis, Kremlių įsiutino ne savo politiniu aktyvumu, bet kur kas pavojingesniais veiksmais, pavyzdžiui, bandymu legaliai pervesti kapitalus užsienin, nusipirkus futbolo klubą “Chelsea”.