JAV – vėl nerimo dienos. Vasario pabaigoje šalis dar kartą atsidurs ties nemokumo slenksčiu, jei Kongresas nepadidins šalies skolos limito. Apie tai perspėjo JAV iždo sekretorius Jackas Lew.

Situacija – įtempta

JAV – vienintelė pasaulio valstybė, galinti skolintis tiek, kiek nori. Tačiau tik esant visų politinių jėgų sutarimui.

Vasario 7 d. bus išnaudotas JAV skolos limitas. Šiuo metu jis siekia 16,7 trln. dolerių. Kad vyriausybė galėtų toliau skolintis, turi susitarti Respublikonų ir Demokratų partijos. Ar tai įmanoma?

Kadangi vyriausybė ketina šalies gyventojams išmokėti metinio pajamų mokesčio kompensacijas, pasak iždo sekretoriaus, valdžiai iki šio mėnesio pabaigos gali pritrūkti pinigų finansiniams įsipareigojimams vykdyti. Nes išseks net ir kritiniams atvejams atidėtos biudžeto lėšos.

Kongresas praėjusių metų spalį nutarė iki 2014 m. vasario padidinti skolos limitą.

Susitarimas buvo pasiektas po to, kai dėl politinių debatų net teko laikinai sustabdyti JAV vyriausybės darbą. Respublikonai reikalavo, kad demokratų vyriausybė sumažintų valstybės išlaidas.

Demokratai tada po ilgų paskutinės minutės derybų sutiko iš dalies apriboti išlaidas, ypač garsiajai sveikatos apsaugos reformai, tačiau esminių problemų biudžeto įstatymas neišsprendė.

Naujos politinės batalijos?

Problema vėl iškilo. Jei JAV skolos limitas nebus laiku padidintas, vyriausybė neturės pinigų sąskaitoms apmokėti. J.Lew kreipėsi į Kongresą ir prašė kuo skubiau priimti susitarimą, kad nereikėtų laukti paskutinės minutės.

"Negalėdami daugiau skolintis negalėsime atlikti visų federalinės valdžios įsipareigojimų", – įspėjo iždo sekretorius.

Tiesa, guodžia tai, kad Respublikonų partijoje pasipriešinimas didinti skolos limitą nėra toks smarkus kaip praėjusių metų rudenį, kai buvo svarstomas federalinis biudžetas.

Kita vertus, Baltieji rūmai, nepaisydami respublikonų pozicijos, jau pareiškė, kad neketina derėtis su respublikonais dėl biudžeto apkarpymo mainais į skolos limito padidinimą. Esą ant kortos pastatyta per daug.

O ir J.Lew tvirtino, kad šiuo metu drastiškas biudžeto pajamų karpymas neturėtų didelio poveikio šalies ekonomikai, skirtingai nei skolos limito nepadidinimas.

Nauja šluota naujai šluos?

JAV federalinės rezervų sistemos vadove pirmąsyk tapo moteris. Rezervui vadovaus ekonomistė Janet Yellen.

J.Yellen pakeitė buvusį Federalinės rezervų sistemos, atliekančios ekonomiškai pajėgiausios pasaulyje šalies centrinio banko vaidmenį, pirmininką Beną Bernanke, kuris aštuonerius metus vadovavo JAV bei pasaulinei finansų sistemai ir kuriam teko tvarkytis per giliausią krizę nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio.

Praėjusį spalį prezidento Baracko Obamos į šį postą pasiūlyta J.Yellen dirbs ketverius metus.

Federalinėje rezervų sistemoje ji nėra naujokė – jau ilgiau nei 12 metų J.Yellen ėjo įvairias pareigas šioje institucijoje: pradėjo dirbti ekonomiste, dešimtajame dešimtmetyje trejus metus buvo valdybos narė, o 2004–2010 m. vadovavo Federalinių atsargų bankui San Fransiske.

Nuo 2010 m. ši garsi ekonomistė ketverius metus buvo B.Bernanke pavaduotoja, todėl turėtų laikytis savo pirmtako politikos, kurios tikslas – padėti žemesniesiems vis dar darbo neturintiems sluoksniams, kenčiantiems nuo infliacijos.

67-erių J.Yellen susikūrė tvirtą ekonomistės akademikės reputaciją. Ji yra dirbusi profesore Harvardo universitete, o pastaruoju metu – Kalifornijos Berklio universitete, kur  taip pat dėsto ir mokslinį darbą atlieka jos vyras, Nobelio ekonomikos premijos laureatas George'as Akerlofas.

J.Yellen seniai tyrinėja nedarbo poveikį ekonomikai, taip pat padėjo išlaikyti Federalinės rezervų sistemos dėmesį sutelktą į nedarbo mažinimą.
Ji taip pat laikoma viena iš veikėjų, prisidėjusių prie didesnio skaidrumo priimant strateginius šios sistemos sprendimus, kurie anksčiau nebūdavo viešinami.

Dabar JAV centrinio banko funkcijas atliekanti institucija daug atviriau komentuoja šalies ekonomikos padėtį ir tikėtinas valiutų politikos kryptis, nei tai buvo daroma prieš dešimtmetį.