Jis tvirtina, kad Suomijos vyriausybė kol kas šios informacijos niekaip nekomentavo, ir pabrėžia, kad jei rusiškų gamtinių dujų tiekimas būtų nutrauktas, tai sukeltų „gana rimtų problemų“ kai kurioms pramonės šakoms ir maisto produktų gamybai.

Suomijos valdžios institucijos neatmetė galimybės, kad Rusija gali užsukti dujotiekių čiaupus gegužės 23-ąją, nes tądien baigsis sąskaitų už rusiškas dujas apmokėjimo laikotarpis. Suomija, kaip ir absoliuti dauguma Europos Sąjungos valstybių narių, atsisakė mokėti rusams už dujas rubliais, kaip to Kremlius pareikalavo.

Helsinkis turėtų suvokti savo atsakomybę ir tokio žingsnio pasekmes.

Ketvirtadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) išreiškė paramą šalies stojimui į NATO. Bendrame jų pareiškime pabrėžta, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.

„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – teigiama pranešime.

Reaguodamas į tai Kremlius pareiškė, kad Suomijos planai įstoti į NATO „neabejotinai“ sukels grėsmę Rusijai, o jos  Užsienio reikalų ministerija perspėjo, kad Maskva bus „priversta imtis atsakomųjų priemonių – karinių ir techninių bei kitokių – kad pašalintų kylančias grėsmes savo nacionaliniam saugumui“.

„Helsinkis turėtų suvokti savo atsakomybę ir tokio žingsnio pasekmes“, – pabrėžė Rusijos URM.