Kentaurai atsirado iš žmonių ir žvėrių meilės

Archeologai olose atrado keistų piešinių, vaizduojančių neįtikėtinus padarus - žmonių ir gyvūnų hibridus. Mokslininkai juos pavadino teriantropais. Tyrinėtojai tiki, kad priešistoriniai žmonės piešinius nupiešė pagal gyvus pavyzdžius.

Mokslininkai tiki kentaurų egzistavimu

Paulas Takonas, Australijos muziejaus Sidnėjuje mokslo darbuotojas, ir antropologas Kristoferis Čipendeilas iš Kembridžo universiteto įsitikinę, jog tokie žmonių ir gyvūnų hibridai, tarp jų ir kentaurai, iš tiesų gyveno kartu su primityviaisiais žmonėmis. Australijos ir Pietų Afrikos olose tyrinėtojai aptiko keliasdešimt piešinių, kurie vaizduoja gyvūnus su žmonių galvomis ir žmones su gyvūnų galvomis. Piešinių amžius siekia 32 tūkstančius metų.

Buvo atliktas pirmasis istorijoje detalus šių keistų piešinių tyrimas. Jis apėmė daugiau kaip 5tūkstančius mūsų protėvių piešinių. Mokslininkai susistemino skirtingų teriantropų piešinių pasikartojimo dažnumą ir nustatė jų amžių. Tyrėjai priėjo prie išvados, kad žmonės - žvėrys iš tiesų egzistavo tolimoje praeityje. Jie mano, kad primityvieji žmonės vargu ar galėjo išgalvoti tai, ko niekuomet nematė.

Išmanė astronomiją

Senovės Graikijos ir Romos mitai mums taip pat pasakoja apie žmones - žvėris, o kentaurai yra minimi bene dažniausiai. Šie gyvūnai tarsi sudaryti iš žmogaus kūno, kurio kojos transformuotos į arklio ar kokio kito gyvūno - kaip jaučio, asilo, avino ar netgi ožio kūną ar kojas. Pats žodis „kentauras“ yra sudarytas iš žodžių „Ken“ (kenw), kuris reiškia „žudau“ ir žodžio „taurus“, reiškiančio „jautis“. Žodžio etimologija rodo, kad mūsų protėviai gerai išmanė astronomiją. Kai šaulio žvaigždynas (kentauras, metantis ietį) pasirodo naktiniame danguje, mes nebematome Jaučio žvaigždyno, vieno išsaulės simbolių.

Senovės legenda pasakoja, kad kentaurai nusileido iš Graikijos kalnų, tačiau jiems nepasisekė užmegzti draugiškų santykių su vietos žmonėmis. Kentaurai neva labai mėgo gerti vyną, greitai įsiusdavo ir dažnai konfliktuodavo su žmonėmis.

Zoofilijos pasekmė

Mitologijos ekspertas, istorijos mokslų kandidatas Aleksandras Gurijevas sako, kad žvėriažmogiai buvo zoofilijos pasekmė. Pasirodo, lytiniai santykiai tarp žmonių ir žvėrių buvo gana tipiški senovės žmonėms. Daugelis žmonių manė, kad jie yra kilę iš žvėrių, todėl tokiuose santykiuose jie nematė nieko bloga. Tibetiečiai tikėjo, kad jieyra kilę iš beždžionių, indai tikėjo, kad jų protėviai yra arkliai, o tajai manė, kad jie išsivystė iš šunų.

Kai kurios senovės legendos yra dar keistesnės. Vienas senas graikų mitas pasakoja, kad didysis užkariautojas Aleksandras Makedonietis suprato, jog gyvate yra pasivertęs pats Dzeusas, norėdamas suvedžioti Makedonijos karaliaus dukterį Olimpiją.

Nevengė santykių su gyvuliais

Istoriniai šaltiniai atskleidžia, kad zoofilija buvo labai populiari senovės Graikijoje ir Romoje. Legenda pasakoja, kad graikų mokslininkas Talas rekomendavo savo mokytojui Periandrui neskatinti nevedusių piemenų gaminti daugiau kentaurų. Romėnų satyristas Juvenalis rašė, kad Romos moterys dažnai savo nuogais sėdmenimis bandydavo privilioti asilus lytiniams santykiams. Egipte tokie lytiniai kontaktai buvo viena iš derlingumo kulto ceremonijos dalių.

Senoviniais laikais kariai į kiekvieną mūšį imdavo avių ar ožkų būrį. Jie gyvulius naudodavo tiek maistui, tiek seksui. Yra rašytinių šaltinių, pasakojančių, kad Italijos kareiviai pasitraukė iš Leono apsiausties 1562 metais, nes jie turėjo mažai avių lytiniams santykiams. Buvo manoma, kad, leidžiant kareiviams lytiškai santykiauti su gyvuliais, jiems bus mažesnė pagunda daryti didžiulę nuodėmę – mylėtis su prostitutėmis. Gerbiami mokslininkai Paracelsas, Kardanas ir žymus XVI amžiaus akušeris Fortunijus Licetis keletą kartų užregistravo įvairių hibridų gimimus, taip pat atvejus kai gyvulius pagimdė moterys, o žmones – gyvuliai ir žvėrys. Tose istorijose figūravo arkliai, drambliai, šunys ir netgi liūtai.

Patvirtina eksperimentai

A.Gurijevas sako, kad prieš keliasdešimt metų oficialusis mokslas nepripažino žmonių ir gyvulių susikryžminimo galimybės. Tačiau neseniai patikimi moksliniai šaltiniai paskelbė genetinių eksperimentų rezultatus, įrodančius, kad mokslininkai gavo chimeras laboratorinėse kolbose, gemalus turinčius pusę žmogaus ir pusę gyvūnų ląstelių. Žiūrint iš genetinės pusės, skirtumai tarp žmonių ir kitų gyvūnų, sudaro vos kelis procentus. Nėra atmetama galimybė, kad retais atvejais gali pasitaikyti įvairių mutacijų, todėl natūralus susikryžminimas yra gana galimas dalykas. Ar gali būti, kad tokie žmogažvėriai gyveno visose epochose?

Žymus danų anatomas rašė, kad jis matė moterį, turėjusią kūdikį su katės galva. Moteris neva turėjusi santykių su katinu.

XIX-XX amžiaus medicininės knygos taip pat pasakoja apie žmonių - žvėrių gimimą. Praėjusio amžiaus pabaigoje keli britų tyrinėtojai rašė apie atvejį, kai juodaodė moteris gyveno kartu su gorilomis.

Tokių santykių metu gimę vaikai galėjo dirbti paprastus darbus ir netgi šnekėti. Deja, mokslininkams tokių hibridų pamatyti nepavyko, nes šie labai įsižeidė ir pabėgo į džiungles.

A.Gurijevas sako, kad tyrinėtojai iki šiol nėra radę viso kentauro skeleto, tačiau turi daugybę apatinių ir viršutinių tokių gyvūnų skeletų dalių.

Parengė Žygimantas Pauliukevičius