Kas sutramdė užsispyrėlį?

„V. Orbanas turi nuspręsti, ar Vengrija yra mūsų bendruomenės dalis, ar ne, ir tai yra klausimas juoda–balta“, – leidinys citavo D. Tuską. Šiuos žodžius vienas labiausiai patyrusių Europos politikų pasakė prieš ketvirtadienį Briuselyje vykusį neeilinį ES vadovų susitikimą, kuriame svarstytas 50 mlrd. eurų vertės paramos Ukrainai klausimas.

Gruodį Vengrijos vyriausybės vadovas nusileido ES vadovų sprendimui siūlyti Europos Komisijai pradėti derybas su Ukraina ir Moldova – priimant sprendimą šiuo klausimu jis tiesiog išėjo iš posėdžių patalpos. Tačiau tuo metu vengrų premjeras vetavo 50 mlrd. eurų pagalbos Kyjivui paketą.

Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą V. Orbanas žurnalui „Le Point“ sakė, kad Vengrija yra pasirengusi pritarti pagalbai Ukrainai, tačiau jis reikalavo, kad šis klausimas kasmet būtų svarstomas iš naujo, nors kitos valstybės narės su tuo nesutiko.

Ketvirtadienį surengtoje neeilinėje ES vadovų sesijoje jis jau nebesipriešino partneriams, suintriguodamas visuomenę: kas buvo pažadėta V. Orbanui mainais už lemtingąjį taip?

Po sausio 30 d. vykusio pokalbio telefonu ir sausio 31 d. V. Orbano ir V. Meloni susitikimo „Amigo“ viešbutyje Briuselyje šalių delegacijos plušo per naktis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atmetė prielaidą, kad Vengrijos premjeras buvo įtikintas kokiais nors pažadais atsisakyti veto susitarimui dėl pagalbos Ukrainai. „Vengrija negavo dovanų“, – žurnalistams pasakė E. Macronas. Pasak jo, Vengrijos premjeras tiesiog gavo garantiją, kad ES su jo šalimi elgsis sąžiningai.

Pats V. Orbanas ketvirtadienį pareiškė, kad gavo sau garantijų dėl milijardų eurų ES paramos mainais į Budapešto veto atšaukimą 50 mlrd. eurų finansinei pagalbai Ukrainai. Jis sakė, kad Vengrija nerimavo, jog Vengrijai skirti ES pinigai atiteks Ukrainai. „Galiausiai išsiderėjome kontrolės mechanizmą, kuris garantuotų, kad pinigai bus naudojami protingai, ir gavome garantiją, kad Vengrijos pinigai neatsidurs Ukrainoje“, – tvirtino V. Orbanas.

Italijoje skelbiama, kad būtent šios šalies politikams pavyko palaužti V. Orbano užsispyrimą. Anot laikraščio „il Giornale“ šaltinių, premjerė Giorgia Meloni tapo pagrindine veikėja derybose, kuriose buvo priimtas sprendimas skirti Ukrainai 50 mlrd. eurų.

Pasak leidinio pašnekovų Briuselyje, G. Meloni diplomatinį darbą pradėjo prieš kelis mėnesius nuo derybų ir susitikimų, o po gruodį vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo jį suintensyvino.

Sausio 10 d. agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad G. Meloni neoficialiose derybose bandė įtikinti V. Orbaną nestabdyti tariantis dėl ES paramos Ukrainai.

Italijos premjerės diplomatinis aktyvumas piką pasiekė praėjusią savaitę. Nuo antradienio, sausio 30 d., iki ketvirtadienio, vasario 1 d., G. Meloni surengė trejas derybas su kolega iš Vengrijos. Po sausio 30 d. vykusio pokalbio telefonu ir sausio 31 d. V. Orbano ir V. Meloni susitikimo „Amigo“ viešbutyje Briuselyje šalių delegacijos plušo per naktis. Dar kartą abu premjerai susitiko vasario 1 d. ryte, prieš prasidedant vadovų susitikimui.

„Šiandienos aukščiausiojo lygio susitikimas baigėsi didele sėkme Europai ir Italijai, – ketvirtadienį sakė Italijos Europos reikalų ministras Raffaele Fitto. – Ši svarbi sėkmė taip pat yra intensyvaus ir išmintingo tarpininkavimo, kurį pastarosiomis savaitėmis vykdė G. Meloni, o paskui šiomis valandomis tiesiogiai čia, Briuselyje, su kitais vadovais ir ypač su V. Orbanu, rezultatas.“