- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Estijoje lyčiai neutrali partnerystė įteisinta prieš penkerius metus, o Lietuva dažnai mėgsta lygintis su šia Baltijos kaimyne. Kas pasikeitė Estijoje ir ar tikrai šis įstatymas sugriovė tradicines šeimas? Su Estijos lietuvių bendruomenės nariu Vaidu Matulaičiu kalbasi LNK „Info diena“.
– Ponia Matulaiti, kiek, iš tiesų, laiko Estijoje truko diskusijos dėl šio įstatymo?
– Tiesą pasakius, diskusijos nebuvo trumpos, buvo ganėtinai karštos, ne viskas vyko sklandžiai, labai panašiai kaip Lietuvoje šiuo metu. Truko apie du tris metus. Reikia prisiminti, kad Civilinės partnerystės įstatymas įsigaliojo 2016 metų sausio 1 d., tačiau Estijos Parlamento jis buvo priimtas dar 2014-ais metais. Tad gana ilgai užtruko pats įstatymo priėmimo, įsigaliojimo periodas.
Buvo pakankamai aistrų. Buvo ir piketų, ir mitingų, ir plakatų. Galbūt jie nebuvo tokie gausūs ir aistringi.
Reikia pripažinti, kad net ir po to, kai Partnerystės įstatymas buvo priimtas, ir toliau buvo tam tikrų trukdžių, kurie buvo susiję su poįstatyminiu aktu, kitų susijusių įstatymų pakeitimu, nes tam, kad įsigaliotų ir sklandžiai veiktų Partnerystės įstatymas, turėjo būti pakeista apie 100 įstatyminių aktų. Procesas strigo. Todėl 2017-ais metais Talino administracinio teismo sprendimu netgi buvo priimta nutartis, kad trukdžiai dėl poįstatyminių aktų neįgyvendinimo ir vilkinimo sukelia žalą suinteresuotoms pusėms. Tad, galima sakyti, kad procesas buvo visoks.
– Bet, ponia Matulaiti, ar tai kėlė tiek pat aistrų, buvo rengiami mitingai, kuriamos peticijos, kaip kad šiomis dienomis Lietuvoje?
– Buvo pakankamai aistrų. Buvo ir piketų, ir mitingų, ir plakatų. Galbūt jie nebuvo tokie gausūs ir aistringi. Daugelis procesų Estijoje vyksta šiek tiek santūriau ir ramiau. Tačiau didžiausia kova vyko Parlamente. Jame pasipriešinimas buvo gana didelis, virė aistros. Tuo metu keturios ideologiškai skirtingos partijos šia tema susivienijo ir prieštaravo šio įstatymo priėmimui.
– Ar priėmus įstatymą visuomenė subyrėjo ir kilo reali grėsmė šeimoms Estijoje?
– Tikrai ne. Tikrai nesubyrėjo, dangus nesugriuvo. Apklausos šia tema buvo vykdomos keliais etapais: proceso pradžioje, kuomet dar tik buvo diskutuojama apie įstatymą, po kelių metų ir 2019-ais metais. Jos parodė, kad dauguma tų, kurie prieš penkis, šešis ar septynis metus buvo nusistatę „prieš“ Partnerystės įstatymą, 2019-ais metais jau pasisakė „už“ tokį įstatymą. Tad tam tikras pokytis tikrai įvyko. Tiesa, tai buvo 2019 metai. Todėl kyla klausimas, ką rodytų šių dienų apklausos. Konservatyviųjų partijų reitingai pastaruoju metu yra dramatiškai išaugę. Todėl manyčiau, kad šiandien rezultatai tokie jau nebūtų.
– Kaip jums, kaip Estijos gyventojui, atrodo dabar vykstančios diskusijos, kovos Lietuvoje – tiek Parlamente, tiek visuomenėje?
– Manau, kad tai yra ne vien Partnerystės įstatymo klausimas. Vyksta keletas aistringų kampanijų. Stambulo konvencija irgi kėlė didžiules aistras. Estija taip pat, jau gerokai anksčiau, yra prisijungusi prie šios konvencijos. Ir lygiai taip pat dangus nuo to nesugriuvo.
Ką sako Estijos patirtis? Kad priėmus tuos įstatymus, žingsnis po žingsnio vyksta visuomenės požiūrio pokyčiai, o svarbiausia, ką estai pastebi, kad reikia koncentruotis į tokių įstatymų esmę. Nes, kaip ir Lietuvoje, taip ir Estijoje, kuomet buvo diskutuojama apie Partnerystės įstatymą, lygiai taip pat buvo kalbama apie tradicinių vertybių sugriovimą. Tiesa, galbūt mažiau buvo minimos krikščioniškos vertybės, nes Estija yra viena mažiausiai religingų Europos sąjungos šalių.
Tačiau yra kitas, dažnai Estijoje vykstančiose fundamentaliose diskusijose užduodamas klausimas – ar šis Partnerystės institutas nelems populiacijos, gimstamumo mažėjimo? Mažos šalies, tautos genas yra stiprus. Kaip patys estai sako, „mes šį geną vystome jau 800 metų“.
– Ponia Matulaiti, dabar Lietuvoje svarstant šį klausimą ar Stambulo konvenciją, oponentai pasitelkia tokius argumentus, jog šalys, kurios yra priėmusios Partnerystės įstatymus ar yra pritarusios Stambulo konvencijai, jau svarsto atsisakyti šio susitarimo ir atšaukti šį įstatymą, nes esą jie neveikia ir yra nereikalingi. Ar Estijoje yra bent kažkokios diskusijos apie tai, kad estai nutrauktų Partnerystės įstatymo galiojimą, panaikintų jį ar pasitrauktų iš Stambulo konvencijos?
– Trumpas atsakymas – taip, yra. Konkreti politinė partija, konservatyvioji Estijos partija EKRE, kuri dar 2017-ais metais bandė atšaukti ir panaikinti Partnerystės įstatymą, nuolat kelia klausimą dėl pasitraukimo iš Stambulo konvencijos. Tai yra konkreti politinė jėga, kuri siekia šio tikslo ir kalba garsiai. Tačiau klausimas, kaip plačiai tai atsispindi visuomenėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Audringame vakarėlyje ošusi Suomijos premjerė teisinasi: nevartojau nieko, išskyrus alkoholį
Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose Suomijos premjerė Sanna Marin audringai linksminasi su šalies garsenybėmis, šoka ir dainuoja, praneša portalas „Yle“. ...
-
Žiniasklaida: V. Putinas keičia nuomonę dėl susitikimo su Ukrainos prezidentu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali surengti susitikimą, skelbia Turkijos naujienų kanalas „CNN Turk“. ...
-
ERR: Estija nebeįsileidžia Rusijos piliečių su Estijos Respublikos išduotomis vizomis
Nuo rugpjūčio 18 d. apribotas Estijos vizų išdavimas Rusijos piliečiams, ir į Estiją nebus įleidžiami RF piliečiai su Estijos Respublikos išduotomis vizomis, kurių kelionės tikslas – turizmas, verslas, sportas ar kultūra, prane&...
-
Rusija reikalauja išduoti vizą S. Lavrovui
Rusija reikalauja, kad JAV išduotų vizas užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vadovaujamai Rusijos delegacijai dėl dalyvavimo JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, rašo UNIAN. ...
-
Lvive susitiks V. Zelenskis, R. T. Erdoganas ir A. Guterresas
Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį Lvive susitiks su Ukrainos ir Turkijos prezidentais; susitikimas rengiamas praėjusį mėnesį pasiekus susitarimą, leidusį atnaujinti grūdų gabenimą laivais per Juod...
-
Vašingtonas: Kinija vis dažniau pasitelks prievartą Taivano atžvilgiu1
Jungtinės Valstijos mano, kad Kinija didins savo karinę, diplomatinę ir ekonominę prievartą Taivano atžvilgiu, ketvirtadienį pareiškė Vašingtono vyriausiasis pasiuntinys Rytų Azijoje, Pekinui surengus beprecedenčio masto pratybas aplink...
-
Sirija neigia, kad laiko nelaisvėje JAV žurnalistą A. Tice'ą1
Sirijos vyriausybė trečiadienį paneigė, kad laiko nelaisvėje kokius nors JAV piliečius, įskaitant žurnalistą Austiną Tice'ą (Ostiną Taisą), prieš dešimtmetį pagrobtą Damaske. ...
-
Vokietijos teismas atmetė žiniasklaidos reikalavimą dėl G. Schroederio susitikimų įrašų2
Vokietijos federalinė kanceliarija neprivalo atskleisti žurnalistams, kokius susitikimus buvęs kancleris Gerhardas Schroederis, kuris yra tarptautiniu mastu stebimas dėl savo ryšių su Rusija, surengė nuo 2019 metų, trečiadienį nusprendė Berlyn...
-
NATO vadovas ragina Serbiją ir Kosovą deeskaluoti konfliktą2
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ragina Kosovą ir Serbiją deeskaluoti tarpusavio konfliktą. ...
-
Tvyrant įtampai Balkanuose, Briuselyje rengiamos Serbijos ir Kosovo derybos
Regioninės varžovės Serbija ir Kosovas ketvirtadienį ruošiasi susėsti derybų, kurios, kaip tikisi tarpininkai iš Europos Sąjungos, padės sumažinti augančią įtampą Balkanuose, kur Rusija, tęsiantis karui Ukrainoje, bando dar labiau p...