Karas Ukrainoje veikia ir Turkiją

Gabena Ukrainos grūdus

Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kokia svarbi šiame regione yra Turkija. Karo pradžioje ji priėmė sprendimą per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius neįleisti į Juodąją jūrą Rusijos ir kitų šalių karo laivų.

Tai gerokai palengvino Ukrainos veiksmus ginantis nuo Rusijos laivyno, ypač po to, kai buvo paskandintas kreiseris "Maskva".

Kitas Turkijos žingsnis buvo tarpininkavimas susitariant, kad iš Ukrainos Odesos, Čornomorsko ir Južnės uostų būtų sudarytas humanitarinis koridorius gabenti Ukrainos grūdus.

Turkijos gynybos ministerijos duomenimis, per du mėnesius buvo išgabenta 5,5 mln. tonų Ukrainos grūdų. Buvo sutarta, kad susitarimas galios 120 dienų. Pirmasis laivas su grūdais iš Ukrainos Odesos uosto išplaukė 2022 m. rugpjūčio 1 d. Po kurio laiko susitarimas nustos galioti. Neaišku, ar jis bus pratęstas, nes Rusija pastarosiomis dienomis vis dažniau apšaudo Odesą, tam naudodama ir "mopedais" vadinamus Irano dronus.

Kai kurie Ukrainos karo ekspertai įvertino, kad sutartis dėl grūdų gabenimo laivais su Turkijos garantu tarsi užtikrino, kad bent tie Ukrainos miestai, iš kurių uostų gabenami grūdai, nebus apšaudomi rusų raketomis. Kai grūdų gabenimo sutartis pasibaigs, Ukrainos uostamiesčių apšaudymas gali suintensyvėti.

Kartais kritusi krova

Valdydama Juodosios jūros vartus – Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius, Turkija iš jų gauna nemažai pajamų.

Per metus Bosforo sąsiauriu praplaukia apie 45 tūkst. laivų. Prieš 15–20 metų jų buvo dar daugiau – apie 55 tūkst.

Galima įvertinti, kokią žalą vien dėl jūrų uostų veiklos sutrikdymo daro grobuoniškas Rusijos įsiveržimas į Ukrainos teritoriją.

Kai laivai didėjo, jų skaičius mažėjo, o laivais gabenamų krovinių kiekis augo. 2021 m. per Bosforo sąsiaurį mažesnis skaičius laivų nei, tarkim, 2005 m. gabeno net 40 proc. didesnį krovinių kiekį. 2005 m. gabentas krovinių kiekis siekė 246 mln. tonų, o 2021 m. jis pasiekė 341 mln. tonų.

Koks bus krovinių kiekis šiais metais, kol kas neaišku, nes dėl karo sutrikdyta Ukrainos uostų veikla. 2021 m. Ukrainos uostai krovė 153 mln. tonų krovinių. Galbūt ne visi šie kroviniai keliavo per Bosforo sąsiaurį, bet didesnė dalis tikrai.

Žinant, kad šiemet sausį ir didesnę dalį vasario krovinių gabenimas per Ukrainos uostus vyko ir pridėjus tuos 5,5 mln. tonų grūdų, iki šiol Ukrainos uostai yra perkrovę tarp 20 ir 25 mln. tonų krovinių.

Galima įvertinti, kokią žalą vien dėl jūrų uostų veiklos sutrikdymo daro grobuoniškas Rusijos įsiveržimas į Ukrainos teritoriją.

Misija: vykstant karui Ukrainoje, į laivus su Turkijos vėliava kraunami ir jais gabenami Ukrainos grūdai. "Freepik.com" nuotr.

Skurdžios veiklos regionas

Nemažų nuostolių dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje greičiausiai patyrė ir Turkija, nes ji per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius, kurie yra mokami, gerokai mažiau praleido laivų.

Pajamos iš Bosforo kanalo veiklos Turkijai yra itin svarbios. Šiuo metu ji tarp Marmuro ir Juodosios jūros stato naują laivų plaukimo kanalą pavadinimu Stambulas. Naujasis 45 km ilgio kanalas bus toliau nuo Turkijos sostinės.

Jį planuojama baigti įrengti 2028 m. Iškasti šį kanalą Turkijai kainuos per 10 mlrd. JAV dolerių. Iš Bosforo kanalo laivų rinkliavų tokios sumos neįmanoma gauti. Prie naujai statomo kanalo buvo planuota parduoti arba išnuomoti žemę galimiems investuotojams. Į Turkiją stengtasi pritraukti investuotojus ir iš Kinijos.

Juodosios jūros regionas nėra itin turtingas, kad būtų galima už laivų plaukimą į Juodąją jūrą taikyti itin dideles rinkliavas.

Svarbiausi Juodosios jūros uostai yra Konstanca Rumunijoje, Burgasas ir Varna Bulgarijoje, Odesa, Južnė, Čornomorskas, Nikojalevas Ukrainoje, Novorosijskas Rusijoje, Potis Sakartvele, Trabzonas ir Samsūnas pačioje Turkijoje.

Į Juodosios jūros regioną planuota įtraukti ir Kinijos, Vidurinės Azijos, Azerbaidžano krovinių srautus, kurie eitų vadinamuoju pietų Šilko keliu.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje Bosforo, Dardanelų ir naujai statomo Turkijos Stambulo kanalui daro didžiulę finansinę įtaką, nes smarkiai sumažino plaukiančių laivų skaičių. Ukrainos Azovo jūros uostai (Berdianskas, Mariupolis) iš viso paralyžiuoti, nes miestai virto griuvėsiais.

Sutrikdyti ne tik nusistovėję Juodosios jūros transporto maršrutai, bet ir sumažinta Juodosios jūros regiono trauka. Dėl karo 2022 m. vasarą Juodojoje jūroje nesilankė nė vienas kruizinis laivas.

Galima daryti prielaidą, kad Turkija dėl Rusijos karo Ukrainoje patiria nemažų nuostolių dėl sutrikdyto transporto srauto. Todėl nieko nuostabaus, kad Turkija laviruoja, ieško būdų, kaip vykstant karui papildomai uždirbti. Prieš kelerius metus Turkija buvo paskelbusi ypač plačios apimties vystymo programą, planuota per kalnus tiesti naujus kelius, statyti tiltą per Dardanelų sąsiaurį, kasti jau minėtą naują Marmuro ir Juodąją jūras jungiantį kanalą.