Čečėnų vadovybė paskelbė, kad jai pavaldūs kovotojai rengs atakas visoje Rusijoje

Čečėnijoje artėjant vadinamiesiems prezidento rinkimams, kurie turėtų įvykti spalio 5-ąją, sukilėliai intensyvina atakas prieš federalinę kariuomenę ir tautiečius, bendradarbiaujančius su okupacine valdžia.

Išrinktasis prezidentas Aslanas Maschadovas šiomis dienomis surengė kovotojų vadų pasitarimą, kuriame buvo nutarta “karo veiksmus perkelti į Rusijos teritoriją”.

Svarbus posūkis

Iki šiol prisiimti atsakomybę už išpuolius Rusijoje drįsdavo tik labiausiai radikalumu pagarsėjęs karo vadas Šamilis Basajevas, kurio veiksmams A.Maschadovas dažniausiai nepritardavo.

Bet dabar, kaip atrodo, kovotojų strategijoje padarytas svarbus posūkis - A.Maschadovo vadovaujamas Valstybės gynimo komitetas nutarė, jog atėjo laikas karo veiksmus perkelti į Rusijos teritoriją.

Tai interviu radijo stočiai “Vokiečių banga” patvirtino Čečėnijos vicepremjeras ir išrinktojo prezidento atstovas Vakarų Europoje Ahmedas Zakajevas. Jis dabar reziduoja Londone.

Rusija, apkaltinusi A.Zakajevą kriminaliniais nusikaltimais, reikalauja, kad Didžiosios Britanijos valdžia jį išduotų.

A.Maschadovo atstovas “Vokiečių bangos” korespondentui Anatolijui Dacenkai sakė, jog, priešingai Kremliaus tvirtinimams, neva situacija Čečėnijoje stabilizavosi, “didelė dalis čečėnų su ginklu rankose kovoja dėl savo krašto nepriklausomybės ir gina savo teisę gyventi”.

Neturi kitos išeities

A.Zakajevas sakė, kad Valstybės gynimo komitetas, neturėdamas kitos išeities, ryžosi priimti nutarimą, pagal kurį kovotojų vadai gaus teisę veikti ne tik Čečėnijos, bet ir Rusijos teritorijoje.

Atsakydamas į “Vokiečių bangos” korespondento klausimą, kodėl Valstybės gynimo komitetas pagaliau nusprendė pasekti Š.Basajevo pavyzdžiu ir rengti diversijas bei savižudžių išpuolius Rusijoje, A.Zakajevas teigė: “Tapo galutinai aišku, kad tol, kol Rusijoje egzistuos dabartinis režimas, šis karas tęsis. Farsu, kuris pavadintas Čečėnijos prezidento rinkimais, siekiama vieno tikslo - įtraukti į šią kampaniją kuo daugiau žmonių bei sudaryti įspūdį, jog viskas vyksta teisėtai. Kai kuriuos čečėnus Kremlius naudoja kaip marionetes savo tikslui pasiekti. Bet šis farsas pasmerktas žlugti. Pasišovusi jį surengti Rusijos vadovybė padarė dar vieną klaidą”.

Vėliau A.Zakajevas žurnalistams Londone sakė, kad kai kuriuos jo teiginius “Vokiečių bangos” korespondentas perteikė netiksliai, bet nedetalizavo, kuo būtent pasireiškė tie jo minčių iškraipymai.

Pagrasino teroro išpuoliais

Tuo tarpu Š.Basajevas jau paskelbė apie rengiamą virtinę teroro išpuolių, sąlyginai pavadintų “Atpildo operacija “Bumerangas”, kuri planuojama spalio 5 dieną vyksiančių vadinamųjų prezidento rinkimų išvakarėse.

Tai pranešęs Rusijos dienraštis “Gazeta” pažymėjo, kad čečėnų kovotojai ketina griebtis smurto visoje Rusijos teritorijoje ir ypač ten, iš kur buvo siunčiami kariškiai ir milicininkai dalyvauti nesibaigiančiame kare.

Čečėnų sukilėlių tinklapiuose paskelbtame Š.Basajevo interviu sakoma, kad atakų vykdytojais taps mirtininkai, specialiai parengti stovyklose, esančiose kalnuose. Keršto akcijas ketinama vykdyti ne vien pasitelkus sprogmenis.

“Gazeta” tvirtino, kad čečėnų kovotojų arsenale esama stiprių cheminių preparatų. Sulaikyti kovotojai šių metų rugpjūtį per kvotas papasakojo, kad čečėnų kovotojų lyderiai aktyviai svarsto nuodų panaudojimo galimybę.

Pasak Rusijos kariškių, tokių teroro aktų aukomis pirmiausiai gali tapti respublikos gyventojai, kurie, skirtingai nei kariškiai, neturi specialių apsaugos priemonių.

“Gazeta” mano, kad šį mėnesį įvykęs sprogimas prie Federalinės saugumo tarnybos valdybos Magase (Ingušija), per kurį du žmonės žuvo ir dar 28 buvo sužeisti, galėjo būti pirmasis iš Š.Basajevo suplanuotų teroro aktų serijos.

“Kol kas atsakomybės už teroro aktą Ingušijos sostinėje niekas neprisiėmė. Bet braižas pažįstamas: nesunku numanyti, kad jo užsakovas yra arba sprogimus žadėjęs Basajevas, arba jo artimiausias bendražygis ir toks pat mirtininkų rengėjas Abu Validas”, - teigė laikraštis.

Smurtas tebeviešpatauja

Tiek kai kurie Rusijos oficialūs asmenys, tiek šios šalies žmogaus teisių gynėjai tvirtina, jog, nepaisant Kremliaus mėginimų sutramdyti sunkiai kontroliuojamas federalines pajėgas, maištingoje respublikoje tebeviešpatauja smurtas. Rusijos prezidento įgaliotinė žmogaus teisių klausimais Ela Pamfilova radijo stočiai “Svoboda” šiomis dienomis sakė, kad “Čečėnijoje tebesiautėja kaukėti asmenys, važinėjantys po miestelius ir kaimus automobiliais ir šarvuočiais, kurių numeriai iš anksto būna užteplioti”.

Įgaliotinė visus tokius asmenis - federalinės armijos karius ar čečėnų kovotojus - pavadino banditais, terorizuojančiais taikius gyventojus.

Čečėnijoje tebeegzistuojanti smurto atmosfera tarsi veidrodyje atsispindi čečėnų merginos Elzos Kungajevos tragedijoje.

Gavo prieglobstį Norvegijoje

E.Kungajevos, kurią nužudė Rusijos armijos pulkininkas Jurijus Budanovas, šeima neseniai išvyko į Norvegiją, kur gavo politinį prieglobstį. Nužudytosios motina BBC korespondentei sakė, kad šeimą į svetimą šalį išvijo baimė - būgštauta, kad rusų kariškiai jai žiauriai atkeršys.

2000-ųjų kovo 26-ąją, kai Rusijos žmonės rinko prezidentą, kariškiai blokavo Čečėnijos Urus Martano rajono Tangi Ču kaimą. Čia jie ieškojo kovotojų. Kai jų nerado, nutarė vietos gyventojus “pamokyti”.

Pulkininkas J.Budanovas šarvuočiu privažiavo prie Kungajevų namo, stovinčio kaimo pakraštyje. Iš trijų seserų - Chavos, Larisos ir Elzos - jam labiausiai patiko pastaroji.

Bylos dokumentai liudija, kad kai pulkininkas ją stvėrė, mergina nualpo. Kareiviai merginą susuko į kilimą ir įvertė į šarvuotį. Kas atsitiko po to, netrukus sužinojo visas pasaulis, nes J.Budanovas vis dėlto atsidūrė kaltinamųjų suole.

Atsitikimas su Elza - ne vienintelis Čečėnijoje. Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos nustatė, kad nuo 1999 metų, kai prasidėjo antrasis karas, be žinios dingo 912 žmonių. Daugiau kaip 800 pagrobė kariškiai. Buvo rasti ne visų pagrobtųjų lavonai.