Kremlius pasiryžęs čečėnų lyderius “nušluoti nuo žemės paviršiaus”

Britų žinių agentūra BBC vakar pranešė, kad visą atsakomybę už įkaitų pagrobimą Maskvoje prisiėmė žinomas karo vadas Šamilis Basajevas. Kartu jis įspėjo, kad, jeigu nebus pradėtos derybos tarp išrinktojo Čečėnijos prezidento Aslano Maschadovo ir Maskvos atstovų dėl taikos, jo vadovaujami kovotojai Rusijoje tęs teroro akcijas. Pasak Š.Basajevo, “šiomis akcijomis bus siekiama agresorei padaryti kuo daugiau žalos, o ne ko nors iš jos reikalauti”.

Tuo tarpu Kremliaus atstovas pareiškė, kad karas Čečėnijoje bus tęsiamas “iki visiško teroristų sutriuškinimo”.

Dangstomas A.Zakajevas

NTV “Mir” vakar pažymėjo, kad Š.Basajevas, prisiimdamas visą atsakomybę už įkaitų pagrobimą Maskvoje, dangsto A.Maschadovą, taip pat kitus čečėnų lyderius, įskaitant ir Danijoje suimtą vicepremjerą bei asmeninį A.Maschadovo įgaliotinį Achmedą Zakajevą.

Kremlius šios savaitės pradžioje paskelbė, kad dėl šio teroro akto kalti ne tik jo tiesioginiai vykdytojai, bet ir visi čečėnų pasipriešinimo lyderiai, veikiantys tiek maištingoje Šiaurės Kaukazo respublikoje, tiek už jos ribų.

Maskvos pareigūnai tvirtina, kad jie turi pokalbių telefonu įrašus, kuriuose A.Zakajevas duoda užšifruotus nurodymus teroristų grupės, paėmusios įkaitais maždaug 800 žmonių, vadovams.

A.Maschadovas viešai pasmerkė teroro akciją Maskvoje ir pareiškė užuojautą išpuolio aukoms, o A.Zakajevas nuo akcijos viešai atsiribojo.

Tuo tarpu Danijoje dviem savaitėms suimtą čečėnų veikėją aktyviai ėmėsi ginti kai kurios tarptautinės organizacijos ir pasaulio įžymybės.

Politinė byla

Čečėnų nepriklausomybės siekius ginanti garsi britų aktorė Vanesa Redgreiv užvakar su A.Zakajevu bandė susitikti. Policija pasimatyti su suimtuoju jai neleido. Tai aktorę smarkiai papiktino.

V.Redgreiv Danijos televizijai pareiškė, jog ją sukrėtė A.Zakajevo suėmimas. “Jis nėra teroristas ir neturi nieko bendra nei su įvykiais Maskvos teatre, nei su jokiu kitu teroro aktu”, - teigė aktorė.

“Tai - politinė byla”, - pabrėžė V.Redgreiv, dalyvavusi Pasaulio čečėnų kongrese, vykusiame pirmadienį ir antradienį Kopenhagoje. A.Zakajevo suėmimu pasipiktino ir buvę garsūs JAV politikai - Aleksandras Heigas, buvęs valstybės sekretorius, ir prezidento Džimio Karterio padėjėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbignevas Bžezinskis.

Abu jie išjuokė kaltinimus, kad A.Zakajevas yra susijęs su pastaruoju teroristų išpuoliu Maskvoje.

M.Gorbačiovas ragina ieškoti sprendimų

Teroro aktas Maskvoje privertė kai kuriuos politikus naujomis akimis pažvelgti į Čečėnijos problemą, ieškoti būdų jai išspręsti. Vyrauja nuomonė, kad žiaurų karą galima užbaigti tik prie derybų stalo.

“Kiekvienas karas anksčiau ar vėliau baigiasi derybomis; karas Čečėnijoje tęsiasi jau dešimtmetį, todėl kraujo ir ašarų jau užtenka”, - praėjusią savaitę interviu Pirmajam kanalui sakė Rusijos dešiniųjų jėgų sąjungos lyderis Borisas Nemcovas.

Derėtis su čečėnais užvakar paragino buvęs SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. Lankydamasis Berlyne, jis aiškiai pasisakė už tai, kad karui būtų padarytas galas.

Kartu M.Gorbačiovas pripažino, kad A.Maschadovas - Čečėnijos prezidentas, su kuriuo, anot buvusio Sovietų Sąjungos lyderio, “galima kalbėtis”. “Čečėnai per teisėtus rinkimus jį išsirinko prezidentu, ir su tuo turime skaitytis”, - radijo stočiai “Vokiečių banga” sakė M.Gorbačiovas.

Tačiau Maskvoje po teroro akto papūtė kiti vėjai. Rusijos vadovybė nusprendė karą tęsti iki pergalingos pabaigos.

Rusija nesileis į jokias derybas

NTV “Mir” paskelbė, kad Kremliaus atstovas užvakar pareiškė, jog Rusijos pajėgos A.Maschadovą “nušluos nuo žemės paviršiaus”. Taip buvo palaidota bet kokia viltis, kad Čečėnijos konfliktas bus sureguliuotas taikiomis priemonėmis.

“Turime žūtbūt sunaikinti judėjimo vadovus - Maschadovą, Basajevą ir Ruslaną Gelajevą”, - per spaudos konferenciją pareiškė Kremliaus atstovas Čečėnijai Sergejus Jastržembskis.

Š.Basajevas, taip pat R.Gelajevas yra įtakingiausi karo vadai, koordinuojantys daugumą išpuolių prieš Rusijos federalines pajėgas.

S.Jastržembskis, atkartodamas prezidento Vladimiro Putino nuostatą “nesiderėti su teroristais”, užvakar pabrėžė, kad A.Maschadovas nebegali būti laikomas teisėtu šio pasipriešinimo atstovu. Tarp pogrindyje veikiančių čečėnų nėra nė vieno, su kuriuo Maskva dabar būtų pasirengusi derėtis.

A.Maschadovas ilgai buvo laikomas vieninteliu čečėnų lyderiu, su kuriuo Kremlius galbūt sutiktų tartis. Tačiau po įkaitų dramos Kremlius galutinai susiejo A.Maschadovą su teroristais.