Karalienė iki paskutinio atodūsio

2022-09-10 07:00:00
„Kauno diena“, BNS inf.
Teksto dydis:
Spausdinti

Elizabeth II Scanpix nuotr.

Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II (1926–2022) buvo ne tik ilgiausiai valdžiusi monarchė. Ji nuoširdžiai tarnavo tradicijoms, kūrė naujas taisykles, turėjo susitaikyti su mąžtančia monarchijos teritorija, tačiau neleido sumenkti Londono įtakai pasaulyje.

Jos 70 metų trukęs valdymas aprėpė dviejų amžių sandūrą, kai vyko didžiuliai socialiniai, politiniai ir technologiniai sukrėtimai.

Pasaulyje subyrėjo paskutiniai didžiulės Britanijos imperijos likučiai, „Brexit“ sukrėtė jos karalystės pamatus, o šeimos nariai susidūrė su virtine skandalų. Tačiau Elžbieta II visą laiką išliko populiari ir buvo ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir keturiolikos buvusių britų kolonijų, įskaitant Australiją, Kanadą ir Naująją Zelandiją, karalienė ir valstybės vadovė.

Elizabeth II: monarchės gyvenimo akimirkos | 28 nuotr.

1947 m., dar būdama sosto įpėdine, princesė Elžbieta II per savo 21-ąjį gimtadienį surengė transliaciją iš Keiptauno, per kurią pranešė skirianti savo gyvenimą tarnystei Tautų Sandraugai. Ji vadovavo 56 valstybių vienijančiai Sandraugai, kurioje gyvena ketvirtadalis žmonijos, ir buvo Anglikonų Bažnyčios, pasaulinės anglikonų bendruomenės pagrindinės bažnyčios, galva.

Kai 1952 m., eidamas 57-uosius, mirė karalius Jurgis VI, Elžbieta II su savo vyru lankėsi Kenijoje. 25-erių princesė grįžo į Britaniją. Ji įsiliejo į pasaulinę sceną, kurioje dominavo tokie politiniai veikėjai kaip Winstonas Churchilis, Mao Zedongas, Josifas Stalinas ir Dwightas D.Eisenhoweris.

1953 m. birželio 2 d. Vestminsterio abatijoje įvyko Elžbietos II karūnavimas. Tai buvo pirmasis svarbus per televiziją transliuotas tarptautinis įvykis, dėl kurio smarkiai padidėjo televizorių pardavimai, nes žmonės nenorėjo praleisti progos stebėti ceremoniją.

1977 m. sidabrinio jubiliejaus proga karalienė surengė kelionę po Britaniją ir aplankė įvairias Sandraugos šalis, taip pat dar kartą pasižadėjo skirti gyvenimą tarnystei. Britanijoje buvo rengiamos gatvės šventės ir jubiliejus praskaidrino tuometį sunkų laikotarpį, kuris įsiminė niūria ekonomine padėtimi, pramonės nuosmukiu ir virtine darbo ginčų.

1992 m. – sunkiausias karalienės valdymo metas: jos vyriausiasis sūnus princas Čarlzas išsiskyrė su žmona Diana. Tuo pat metu su žmona išsiskyrė jos antrasis sūnus princas Endriu, jos vienintelė dukra princesė Ana nutraukė santuoką su savo vyru, o Vindzoro pilis buvo smarkiai apgadinta per gaisrą.

1997 m. tragiška Dianos žūtis karališkajai šeimai tapo didžiuliu sukrėtimu. Karalienė sulaukė griežtos kritikos – jos sprendimas palikti šeimą, įskaitant Dianos sūnus, privačiai gedėti jų rezidencijoje Škotijoje, o ne grįžti į Londoną, buvo itin nepopuliarus, kaip ir nepriimtas sprendimas nuleisti karališkąją vėliavą Bakingamo rūmuose. Po kelias dienas trukusio didelio spaudimo Elžbieta II grįžo į Londoną ir kreipėsi į tautą per nacionalinę televiziją.

2002 m. auksinis jubiliejus tapo proga britams vėl pademonstruoti savo paramą monarchijai po neramaus 10-ojo dešimtmečio ir Karalienės motinos mirties, taip pat po sesers princesės Margaret mirties anksčiau tais pačiais metais.

2011 m. įvyko pirmasis britų monarcho vizitas į Airijos Respubliką nuo tada, kai šalis 1922 m. atgavo nepriklausomybę. Dėl šios Elžbietos II kelionės Airijai teko surengti didžiausią savo istorijoje saugumo operaciją.

2012 m. prieš deimantinio jubiliejaus šventę karalienę apsilankė kiekviename Britanijos regione, o kiti karališkosios šeimos nariai aplankė įvairias Sandraugos šalis. Jubiliejus buvo švęstas keturias dienas – būta ir atmintinų daiktų parodų, ir armijos saliutų, švenčių rūmų soduose, gatvėse ir pamaldų.

2020 m., prasidėjus koronaviruso pandemijai, karalienė buvo priversta izoliuotis Vindzoro pilyje, tačiau tai jai nesutrukdė tęsti savo darbo, kuriam ji pasitelkė internetą.

2021 m. balandį mirė princas Filipas, kurį teko laidoti laikantis dėl pandemijos nustatytų apribojimų. Kai apribojimai buvo sušvelninti, karalienė vėl ėmėsi savo viešojo vaidmens ir, be kita ko, priėmė Didžiojo septyneto (G7) lyderius Kornvalyje 2021 m. birželį bei vaišino JAV prezidentą Joe Bideną arbata Vindzoro pilyje.

2022 m. vasario 6 d. karalienė tapo pirmąja britų monarche, valdančia šalį 70 metų. Prasidėjus platininio jubiliejaus metams Niujorke oficialiai nutraukta britų princui Endriui iškelta byla dėl seksualinės prievartos, nešlovę užsitraukusiam karališkosios šeimos nariui pagal susitarimą sumokėjus savo kaltintojai neįvardijamą sumą.

2022 m. vasario 20 d. karalienei testais buvo patvirtinta COVID-19 liga. Jubiliejus buvo švenčiamas keturias dienas, tačiau karalienė viešai pasirodė tik dukart, o likus vos kelioms dienoms iki mirties, rugsėjo 5-ąją, ji paskyrė savo penkioliktąjį ir paskutinį vyriausybės vadovą – Liz Truss.

Žmonės gedi mirusios karalienės Elizabeth II | 9 nuotr.

Jos Didenybė užgeso 2022 m. rugsėjo 8-osios popietę Balmoralo pilyje. Šalyje paskelbtas dešimties dienų nacionalinis gedulas. Vyriausiasis karalienės sūnus 73-ejų princas Čarlzas iškart perėmė sostą ir tapo karaliumi Karoliu III. Kitas eilėje prie sosto jo vyriausiasis sūnus Viljamas paveldi Kornvalio kunigaikštystę ir išsaugo dabartinį Kembridžo kunigaikščio titulą.