Kritikuoji valdžią, vadinasi, esi ne kas kitas, o pseudointelektualas. Ir tavo vieta belangėje. Regis, tokios nuostatos laikosi Ankaros vyriausybė.

Daugiau kaip dvi dešimtys Turkijos akademikų, pasirašiusių peticiją, kurioje kritikuojami Turkijos vyriausybės kariniai veiksmai kurdų dominuojamuose šalies pietryčiuose, buvo sulaikyti policijos.

Nors Jungtinės Valstijos sąjungininkams turkams retai kada priekaištauja, pastarieji mokslininkų bei dviejų žinomų opozicijos žurnalistų sulaikymai, regis, perpildė ir Vašingtono kantrybės taurę.

JAV ambasadorius Turkijoje Johnas Bassas išreiškė nerimą dėl turkų teisėsaugos atliekamo tyrimo ir saviraiškos laisvės padėties šalyje.

Mokslininkus Turkijos teisėsauga kaltina ne bet kuo, o "teroristinės propagandos" skleidimu ir "neapykantos bei nesantaikos kurstymu". Be kita ko pažymėta, kad šie mokslininkai, tarp kurių buvo ne tik Turkijos, bet ir žinomų pasaulio akademikų, esą "įžeidė Turkijos valstybę".

Pirmiausia buvo suimti penkiolika akademikų bei dėstytojų iš Kodžaelio universiteto, netoli didžiausio Turkijos miesto Stambulo.

Vėliau Uludago universiteto Bursos provincijoje sulaikyti trys akademikai. Tiesa, tuo ši "raganų medžioklė" nesibaigė – turkų teisėsauga pradėjo labai platų tyrimą dėl iš viso 1,2 tūkst. akademikų 90 šalies universitetų.

Akivaizdu, kad peticija pavadinimu "Mes nedalyvausime šiame nusikaltime", kuria Turkijos vyriausybė raginama nutraukti "tyčines žudynes bei kurdų ir kitų pietryčių regiono gyventojų trėmimą", įsiutino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, antraip tokio masto persekiojimo teisėsauga nebūtų rengusi.

Sultonu vadinamas šalies vadovas, kalbėdamas apie peticiją ir ją pasirašiusius intelektualus, žodžių į vatą nevyniojo.

"Deja, šie save akademikais laikantys asmenys teigia, esą mūsų valstybė vykdo skerdynes... Ei, jūs, pseudointelektualai! Esate tamsūs žmonės. Ir jokie jūs ne intelektualai", – akivaizdžiai niršo Turkijos vadovas.

Vyriausybė vykdo itin nuožmią karinę kampaniją prieš kurdų sukilėlius, siejamus su vadinamąja Kurdistano darbininkų partijos (PKK) šalies teritorijoje bei už jos ribų.

Ankara laiko PKK teroristine organizacija – per tris dešimtmečius trunkančias kovas tarp Turkijos vyriausybės ir PKK gyvybių neteko tūkstančiai žmonių. Tačiau kurdų aktyvistai tvirtina, kad dėl perteklinės jėgos panaudojimo regione žūva dešimtys civilių – dėl to karinėms operacijoms daugelis turkų nepritaria.

Žmogaus teisių aktyvistai taip pat patvirtino, kad nuo pernai vasaros per Turkijos kariuomenės operacijas pietrytinėje šalies dalyje jau žuvo mažiausiai 170 civilių. Tūkstančiams teko palikti namus.

Tiesa, oficialioji Ankara visada neigė, esą per rengiamas operacijas žūsta civiliai.

Pastaroji "raganų medžioklė" Turkijoje sukėlė ir ES kritiką.

"Veiksmai prieš mokslininkus, pasirašiusius peticiją apie veiksmus Turkijos pietryčiuose – itin didelį nerimą keliantis reiškinys, – buvo sakoma Europos Komisijos atstovės Majos Kocijančič pranešime. – Saviraiškos laisvės privaloma laikytis pagal Kopenhagos politinius kriterijus; gąsdinanti atmosfera prieštarauja tam. Tikimės, kad Turkija užtikrins, jog jos įstatymai būtų vykdomi tokiu būdu, kuris atitiktų Europos standartus, apibrėžtus Europos žmogaus teisių konvencijoje, ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką."

Tarp pasirašiusių peticiją užsienio akademikų buvo amerikiečių filosofas, lingvistas bei politinis aktyvistas Noamas Chomsky, Amerikos filosofė ir lyčių tyrinėtoja Judith Butler, antropologas bei geografas Davidas Harvey'us iš Niujorko universiteto taip pat Slovėnijos filosofas Slavojus Žižekas.

N.Chomsky, po to kai buvo Turkijos valdžios apšauktas "teroristu", R.T.Erdoganui atkirto, kad Turkijos lyderis pats "palaiko teroristus".