Jungtinės Valstijos renka prezidentą

Laimėtojas Baltuosiuose rūmuose dirbs ketverius metus nuo 2025-ųjų sausio vidurio.

Pasaulinėje arenoje JAV vadovas turi didelę laisvę atstovauti savo šaliai užsienyje. Namie prezidentas turi įgaliojimus pats priimti kai kuriuos įstatymus, tačiau dažniausiai turi bendradarbiauti su Kongresu.

JAV prezidento rinkimų nugalėtoju tampa ne tas asmuo, kuris surenka daugiausia balsų.

Kiekviena valstija turi tam tikrą skaičių vadinamųjų rinkikų kolegijos balsų, iš dalies priklausančių nuo gyventojų skaičiaus. Iš viso varžomasi dėl 538 balsų, o nugalėtoju tampa tas kandidatas, kuris surenka 270 ar daugiau rinkikų balsų.

Beveik visose valstijose galioja taisyklė „nugalėtojas pasiima viską“, todėl bet kuris kandidatas, surinkęs daugiausia balsų, gauna visus rinkikų kolegijos balsus.

Dauguma valstijų yra labai palankios vienai ar kitai partijai, todėl daugiausia dėmesio skiriama septynioms svyruojančioms valstijoms, kurios, jei nebus didelių netikėtumų, nulems rezultatus. Tai – Pensilvanija, Džordžija, Šiaurės Karolina, Mičiganas, Arizona, Viskonsinas ir Nevada.

Tačiau vis dar kyla daug klausimų dėl rezultatų paskelbimo laiko, elektorato, dezinformacijos antplūdžio ir net politinio smurto galimybės. Be to, abi pusės yra pasirengusios užsitęsusiai teisinei kovai, kuri gali dar labiau viską apsunkinti.

Be prezidento amerikiečiai antradienį dar rinks dalį Kongreso narių, dešimtis tūkstančių valstijų ir vietos valdžios pareigūnų, taip pat balsuos daugybėje referendumų, kuriuose bus sprendžiami tokie aktualūs klausimai kaip abortų draudimas.

Kas siekia prezidento posto ir už ką jie pasisako?

Dabartinė JAV viceprezidentė K. Harris stulbinamai iškilo kaip demokratų kandidatė, prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) liepą pasitraukus iš rinkimų kovos.

Jos pasirinktas kandidatas į viceprezidentus – Minesotos gubernatorius Timas Walzas (Timas Volcas).

Jų liberaliosios pakraipos partija garsėja parama pilietinėms teisėms, socialinės apsaugos tinklui ir klimato kaitos problemoms spręsti.

Šiuose rinkimuose K. Harris pabrėžia tokius klausimus kaip pragyvenimo išlaidų krizės įveikimas ir parama teisei į abortus.

Respublikonai yra konservatyvi politinė jėga. Jie, be kitų dalykų, pasisako už mažesnius mokesčius, vyriausybės aparato mažinimą ir teisę į ginklus.

D. Trumpo rinkimų kampanijos klausimai apima kovą su nelegalia imigracija ir infliacijos stabdymą.

Eksprezidentas D. Trumpas savo kandidatu į viceprezidentus pasirinko Ohajo senatorių J.D. Vance'ą (Dž. D. Vansą).

Į prezidento postą taip pat pretenduoja keli nepriklausomi kandidatai. Vienas žymiausių buvo Robertas F. Kennedy (Robertas F. Kenedis) jaunesnysis, tačiau jis rugpjūtį sustabdė savo kampaniją ir parėmė D. Trumpą.

Rinkimai bet kuriuo atveju įeis į istoriją

Atsižvelgiant į visus pastarųjų mėnesių įvykius, šie rinkimai turės ir istorinės reikšmės.

K. Harris taptų pirmąja moterimi prezidento poste per visą pustrečio šimto metų siekiančią Jungtinių Valstijų istoriją. Ji taip pat būtų pirmoji juodaodė moteris ir pirmasis Pietų Azijos kilmės žmogus, užėmęs šį postą.

Demokratės kampanija iš esmės nesureikšmino lyties ir rasės, būgštaudama, kad tai gali atstumti kai kuriuos rinkėjus. Tačiau manoma, kad K. Harris pergalės reikšmė istorikų neliktų nepastebėta.

D. Trumpo pergalė būtų kitoks istorinis pasiekimas. Jis taptų pirmuoju asmeniu, nuteistu už sunkų nusikaltimą, išrinktu į JAV prezidento postą. Prieš kiek daugiau nei penkis mėnesius respublikonas buvo nuteistas Niujorke pagal 34 kaltinimus dėl „pinigų už tylą“.

Pats respublikonas, kurio dar laukia teismai mažiausiai dviejose baudžiamosiose bylose, tvirtina, kad tapo politizuotos teisingumo sistemos auka.

Kada bus aiškus nugalėtojas?

Rinkimų diena Jungtinėse Valstijose dabar dažnai laikoma rinkimų savaite, nes kiekviena valstija laikosi savo taisyklių ir praktikos skaičiuodama balsalapius, jau nekalbant apie teisinius ginčus, dėl kurių rezultatai gali vėluoti.

Tačiau tiesa ta, kad niekas nežino, kiek laiko šį kartą prireiks nugalėtojui paskelbti.

2020 metais naujienų agentūra „The Associated Press“ (AP) demokratą J. Bideną rinkimų nugalėtoju paskelbė šeštadienio popietę – praėjus keturioms dienoms po to, kai užsidarė balsavimo apylinkės.

Prieš ketverius metus rinkimų nugalėtojas buvo aiškus praėjus vos kelioms valandoms po to, kai užsidarė dauguma balsavimo apylinkių.

Šį kartą apklausos rodo, kad rinkimų kova septyniose svyruojančiose valstijose bus itin įtempta, ir sunku nuspėti, kada galėtų būti paskelbtas nugalėtojas.

Abi stovyklos sako, kad jas padrąsino didžiulis rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto: savo balsus jau atidavė daugiau kaip 78 mln. žmonių. Tai prilygsta maždaug pusei visų 2020 metų rinkimuose balsavusių žmonių.

Ar galimi neramumai?

Pastarosiomis dienomis D. Trumpas įnirtingai skleidė nepagrįstus teiginius, kvestionuojančius rinkimų sąžiningumą.

Jis melagingai tvirtina, kad jo pralaimėjimas galimas tik tuo atveju, jei demokratai sukčiaus, nors apklausų rezultatai rodo, kad abiejų kandidatų šansai yra apylygiai.

D. Trumpas rinkimų naktį vėl gali pirma laiko paskelbti pergalę nepriklausomai nuo rezultatų, kaip tai padarė prieš ketverius metus.

Šios kampanijos metu respublikonas taip pat pareiškė, kad jam nereikėjo palikti Baltųjų rūmų po J. Bidenui pralaimėtų 2020 metų rinkimų. Po šio nesėkmingo bandymo būti perrinktam jis bandė panaikinti rinkimų rezultatus, o šių pastangų aukščiausias taškas buvo jo šalininkų 2021 metų sausio 6-ąją surengtas JAV Kapitolijaus šturmas.

Dėl jo pasisakymų vis labiau nuogąstaujama, kad jis ir vėl atsisakys pripažinti savo pralaimėjimą, jei jį patirs šį antradienį.

Respublikonų nacionalinis komitetas antradienį pasitelks tūkstančius „rinkimų sąžiningumo“ stebėtojų, kurie ieškos bet kokių sukčiavimo požymių, o kritikai baiminasi, kad dėl to gali būti persekiojami rinkėjai ar rinkimų apylinkių darbuotojai.

Kai kuriose svarbiausiose balsavimo vietose paprašyta, kad be neperšaunamo stiklo ir pavojaus mygtukų, kurie išsyk sujungtų rinkimų pareigūnus su vietos skubios pagalbos dispečeriu, budėtų ir šerifo pavaduotojai.

Tuo pat metu D. Trumpo sąjungininkai pažymi, kad pastaraisiais mėnesiais jis susidūrė su dviem pasikėsinimais nužudyti, o tai didina jam iškilusių grėsmių galimybę.

Vašingtono ir kitų miestų policija ruošiasi rimtų neramumų rinkimų dieną galimybei.