- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusija pirmadienį Tarptautiniame Teisingumo Teisme (TTT) užsipuolė Ukrainą, Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismui Hagoje pradėjus nagrinėti rusų prieštaravimus byloje, kurią Kyjivas iškėlė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą praėjusiais metais.
Kyjivas kaltina Maskvą, kad ji neteisėtai bando pateisinti pernai vasario 24 dieną pradėtą invaziją, melagingai tvirtindama, kad Rytų Ukrainoje vykdomas genocidas. Ukraina teigia, kad pati Rusija planuoja genocidą.
Hagoje aiškinamasi, ar TTT turi jurisdikciją nurodyti sustabdyti Rusijos vykdomus karinius veiksmus Ukrainoje.
Maskvos atstovas Genadijus Kuzminas sakė, kad Ukrainos teiginys, jog Rusija piktnaudžiavo Jungtinių Tautų genocido konvencija kaip pretekstu 2022 metų vasarį pradėti karą prieš kaimynę, „negali būti toliau nuo tiesos“.
Kai 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti invaziją, jis tai motyvavo tuo, kad Kyjivas esą engė prorusiškus Rytų Ukrainos gyventojus ir vykdė jų genocidą.
Praėjus dviem dienoms po invazijos pradžios, Ukraina kreipėsi į TTT su ieškiniu, kategoriškai tai neigdama ir tvirtindama, kad Rusijos naudojimasis genocido pretekstu prieštarauja 1948 metų JT genocido konvencijai.
Vien tik pareiškimai apie genocidą nepriimtini pagal tarptautinę teisę, įskaitant Genocido konvenciją, teigė G. Kuzminas.
„Kalbant apie nuogąstavimus dėl genocido grėsmės, jie nestebina, turint omenyje Kyjivo režimo politiką, tvirtai įsišaknijusią nacizmo istorijoje, doktrinose ir praktikoje“, – sakė G. Kuzminas, sėdėdamas vos už kelių metrų nuo Ukrainos delegacijos.
Jis tvirtino, kad Ukrainos teisinė pozicija esanti beviltiškai ydinga ir prieštaraujanti ilgalaikei teismo praktikai.
Jurisdikcijos klausimas
2022 metų kovą TTT stojo Ukrainos pusėn ir nurodė Rusijai nedelsiant nutraukti karinius veiksmus.
Kalbant apie nuogąstavimus dėl genocido grėsmės, jie nestebina, turint omenyje Kyjivo režimo politiką, tvirtai įsišaknijusią nacizmo istorijoje, doktrinose ir praktikoje.
Tačiau šis nurodymas buvo tik preliminarus sprendimas, kol bus nuspręsta, ar teismas yra kompetentingas spręsti šį klausimą, ar ne.
Po Antrojo pasaulinio karo įsteigtam Tarptautiniam Teisingumo Teismui pavesta spręsti JT valstybių narių ginčus.
TTT sprendimai yra teisiškai privalomi, tačiau teismas neturi realių priemonių priversti šalis vykdyti jo nutartis.
Rusijos teigimu, TTT neturi jurisdikcijos, nes Ukrainos byla nepatenka į JT genocido konvencijos taikymo sritį.
Pirmadienį Rusija išsamiau išdėstė savo argumentus, o kitą dieną Ukraina pateiks kontrargumentus.
Tai pirmas kartas, kai Rusijos atstovas kreipėsi į teismą šioje byloje. Anksčiau jis teigė, kad neturėjo pakankamai laiko argumentams parengti.
Daugiau nei 30 kitų šalių, Ukrainos sąjungininkės Vakaruose, taip pat turės galimybę padaryti Kyjivą remiančius pareiškimus. TTT atmetė Jungtinių Valstijų prašymą prisijungti prie bylos.
Teismas nagrinėja atskirą Ukrainos pateiktą bylą, kurioje teigiama, kad Rusija daugelį metų iki invazijos Rytų Ukrainoje rėmė separatistus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
O. Scholzas greičiausiai vėl bus socialdemokratų kandidatas į kanclerius
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kurio trijų partijų koalicija žlugo anksčiau šį mėnesį, pirmadienį buvo vienbalsiai paskirtas pagrindiniu socialdemokratų kandidatu vasarį vyksiančiuose pirmalaikiuose rinkimuose, pranešė partijos...
-
Atlyginimai Lenkijoje per metus didėjo dešimtadaliu
Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 10,2 proc. didesnis nei pernai spalį – 8317 zlotų (1918 eurų pagal dabartinį oficialų zloto kursą), pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarny...
-
Baltijos jūroje pradėti apgadinto kabelio remonto darbai
Baltijos jūroje pradėti pažeisto telekomunikacijų kabelio tarp Helsinkio ir Rostoko remonto darbai. Specializuotas laivas „Cable Vigilance“ pirmadienio rytą iš Prancūzijos Kalė uosto atplaukė į incidento vietą ir pradėjo darbus, r...
-
ECB vyr. ekonomistas Ph. Lane'as palaiko tolesnį palūkanų normų karpymą
Pirmadienį paskelbtame interviu Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as pasisakė už tolesnį palūkanų normų mažinimą siekiant palaikyti ekonomiką. ...
-
Atlyginimai Estijoje per metus padidėjo aštuoniais procentais1
Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 8,1 proc. iki 1959 eurų, pirmadienį skelbia Estijos statistikos departamentas. ...
-
G-7 ministrai renkasi aptarti padėties Artimuosiuose Rytuose, Ukrainoje
Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai nuo pirmadienio netoli Romos dvi dienas tarsis su kolegomis iš regionų dėl padėties Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje. ...
-
Žiniasklaida: JAV gali dislokuoti karius į Japonijoje ir Filipinuose
Jungtinės Valstijos rengia nenumatytųjų atvejų planus, pagal kuriuos Japonijoje ir Filipinuose būtų dislokuojami kariai, jei Taivane susidarytų kritiška padėtis, pranešė Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“. ...
-
J. Kaczynskio partija Lenkijos prezidento rinkimuose nusprendė remti nepartinį kandidatą
Lenkijos nacionalinės atminties instituto (IPN) vadovas Karolis Nawrockis tapo nepriklausomu kandidatu į Lenkijos prezidentus, remiamu opozicinės Jaroslawo Kaczynskio partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS). ...
-
Rumunijos rinkimuose netikėtai gerai pasirodė prorusiškas kandidatas, reikės antro turo
Prorusiškas kraštutinių dešiniųjų kandidatas Calinas Georgescu (Kelinas Džordžesku) netikėtai gerai pasirodė Rumunijos prezidento rinkimuose, aplenkė proeuropietišką ministrą pirmininką ir tikriausiai pateks į antrą rin...
-
Balsavusiųjų apklausa: pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture pirmauja M. Ciolacu
Proeuropietiškų pažiūrų socialdemokratas ministras pirmininkas Marcelis Ciolacu pirmavo sekmadienį vykusiame pirmajame Rumunijos prezidento rinkimų ture, rodo dvi balsavusiųjų apklausos, paskelbtos pasibaigus balsavimui. ...