JAV žvalgybos agentūros nepasitiki „neprognozuojamu“ prezidentu

Susirėmimų tarp prezidento ir slaptųjų tarnybų būta ne kartą. Vienas jų vyko gegužę, kai bandydamas apsiginti nuo kaltinimų slaptu susitarimu su rusais D. Trumpas sutiko išslaptinti dokumentus, susijusius su tyrimu dėl Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.

Po kelių savaičių Nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas (Denas Koutsas) pranešė, kad nebevadovaus JAV žvalgybos bendruomenę sudarančių 17 agentūrų darbui.

Į D. Coatso vietą D. Trumpas pasiūlė respublikonų kongresmeną Johną Ratcliffe'ą (Džoną Ratklifą), garsėjantį savo „sąmokslo teorijų“ skleidimu per televiziją „Fox News“.

Vis tik neatlaikęs prieš jį nukreiptos kritikos J. Ratcliffe'as atsisakė siekti šių pareigų.

Tačiau prezidentas apėjo D. Coatso pavaduotoją Sue Gordon (Sju Gordon), turėjusią laikinai eiti nacionalinės žvalgybos direktoriaus pareigas.

Ketvirtį amžiaus Centrinėje žvalgybos valdyboje (CŽV) dirbusi S. Gordon anksčiau šį mėnesį Moterų užsienio politikos grupei sakė, kad D. Trumpas yra pirmas jos matytas prezidentas, negalintis suprasti, „kokios yra žvalgybos ribos, kokie yra tikslai ir kaip mes tai aptariame“.

Pasak jos, tipiškas D. Trumpo atsakymas per pasitarimus būdavo: „Nemanau, kad tai – tiesa.“

Tai patvirtino ir vienas buvęs CŽV ekspertas, dabar dirbantis vienoje prestižinėje Vašingtono institucijoje.

Informacija iš „Fox and Friends“

„Kai dirbau CŽV, gauti kokį nors straipsnį per prezidento kasdieninius pasitarimus buvo rimtas dalykas. Tai visada buvo rimtas dalykas. Tikras auksas, kalbant profesine prasme“, – sakė jis.

Buvęs analitikas, dirbęs George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) ir Baracko Obamos (Barakos Obamos) laikais, pridūrė: „Aš žinojau, kad jie į tai žiūri labai rimtai.“

„Dabar man tikrai susidaro įspūdis, kad viskas, kas yra pateikiama [D. Trumpui], jam nerūpi. Iš tiesų savo informaciją jis gauna iš „Fox and Friends“, vienos mėgstamiausių prezidento televizijos laidų, teigė tas šaltinis.

Vis tik Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas), dabartinis JAV valstybės sekretorius, buvo D. Trumpo pirmasis CŽV vadovas. Jis tapo svarbia figūra prezidento administracijoje, reguliariai lankydavosi Baltųjų rūmų pasitarimuose, ir tai D. Trumpui patiko.

Tačiau Federalinis tyrimų biuras (FTB), pradėjęs tyrimą dėl įtariamo Rusijos kišimosi į 2016 metų rinkimus, D. Trumpui tapo vienu iš jo priešininkų.

Praėjusią savaitę D. Trumpas pareiškė, kad jo paskirtas FTB vadovas Christopheris Wray (Kristoferis Rėjus) „niekada negalės pataisyti“ šios „visiškai sugedusios“ agentūros.

Toks tarnybų niekinimas negali neturėti pasekmių.

2018 metų pabaigoje dėl D. Trumpo planų atitraukti pajėgas iš Sirijos atsistatydino JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas).

Kai mūšiuose užgrūdintą buvusį jūrų pėstininkų generolą J. Mattisą prezidentas pavadino „labiausiai pervertintu pasaulio generolu“, įžeistos pasijuto visos žvalgybos ir kariuomenės tarnybos.

„Žmonės yra ypač nusivylę“, – sakė tyrimų ir analizės instituto „The Jamestown Foundation“ analitikas Brianas Perkinsas (Brajanas Perkinsas).

„Jie pristato tai, kas jiems kelia didžiausią susirūpinimą, kaip reikėtų elgtis, bet juos visiškai ignoruoja“, – sakė jis.

Pasak B. Perkinso, daugelis žvalgybos bendruomenės narių jau pasitraukė iš pareigų, ypač dėl nesutarimų, su kuriais susidūrė J. Mattisas Sirijos ir Afganistano klausimais.

„Ignoruoti patarėjus yra pavojinga“

„Žvalgyba turi būti objektyvi, bet jeigu jos duomenys nėra iš tiesių panaudojami ir į juos geranoriškai neįsiklausoma, tai koks tikslas?“ – klausė B. Perkinsas.

Sausio mėnesį žvalgybos tarnyboms perspėjus apie Irano keliamą grėsmę, prezidentas pavadino jas „naiviomis“.

„Galbūt žvalgybai reikėtų sugrįžti į mokyklą!“ – parašė jis komentarą tviteryje, bet vėliau patikino, kad sutinka su žvalgybos tarnybomis svarbiausiais klausimais.

Neseniai, spalio mėnesį, D. Trumpas netikėtai nurodė atitraukti JAV pajėgas nuo Turkijos pasienio Sirijoje, leisdamas Turkijos pajėgoms pradėti puolimą prieš Vašingtono buvusias sąjungininkes kurdų kovotojų pajėgas.

Šiuo sprendimu jis ne tik sugriovė aljansą, bet ir leido Vašingtono strateginei varžovei Rusijai sutvirtinti savo pozicijas regione.

Kurdų kovotojai atliko svarbų vaidmenį kovojant su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) ir padedant nustatyti jos lyderio Abu Bakro al Baghdadi (Abu Bakro Bagdadžio) buvimo vietą.

Kovoje su terorizmu dalijimasis informacija tarp šalių yra labai svarbus, tačiau D. Trumpo akibrokštai tam nėra naudingi.

„Sunkiau politiškai bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė Vašingtono Džordžtauno universiteto kovos su terorizmu ekspertas Danielis Bymanas (Danielis Baimanas).

„O Trumpas leidžia susidaryti vaizdą, kad Vakarai kariauja su islamu, – pridūrė jis. – Čia yra tik mano pamąstymai,.. kad ignoruoti patarėjus yra pavojinga.“

Labai susiskaldžiusioms Jungtinėms Valstijoms žengiant į rinkimų metus, susirūpinimas didėja. Tačiau žvalgybos bendruomenė vadovaujasi savo profesinėmis nuostatomis ir atsakomybės jausmu.

„Žvalgyba vis dar gali daryti įtaką kitiems aukšto rango politikams. Prezidentas niekada nebuvo vienintelis žvalgybinės informacijos vartotojas“, – nurodė kovos su terorizmu ekspertas Sethas Jonesas (Setas Džounsas) iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS).

„Vis tiek svarbu rinkti ir analizuoti žvalgybinius duomenis, be to JAV dalyvauja daugybėje operacijų, kurioms prezidento pritarimas nereikalingas“, – pridūrė jis.