JAV žvalgyba šnipinėjo Italijos ir Prancūzijos ambasadas

Prancūzija, Italija ir Graikija buvo tarp 38 „taikinių“ per JAV žvalgybos tarnybų operacijas, nurodoma dokumentuose, kuriuos Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Guardian“ nutekino šiuo metu bėgliu tapęs buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) operatyvininkas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas).

Viename iš nutekintų JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) failų sakoma, kad žvalgybos pareigūnai šnipinėjo ambasadas ir Jungtinių Tautų (JT) atstovybes, sumontuodami slaptą pasiklausymo įrangą elektroninėse ryšių priemonėse, perimdami konfidencialius pranešimus ir gaudydami ryšių signalus specializuotomis antenomis, nurodoma straipsnyje, kuris buvo paskelbtas „The Guardian“ tinklalapyje sekmadienį.

Buvo mėginama pasiklausyti pokalbių ir sekti susirašinėjimą Prancūzijos, Italijos ir Graikijos ambasadose Vašingtone, tuo tarpu Japonija, Meksika, Pietų Korėja, Indija ir Turkija buvo įvardytos tokių operacijų taikiniais viename 2010 metų dokumente.

Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“ anksčiau atskleidė, kad Europos Sąjunga (ES) buvo viena iš „taikinių“ didžiulėje Vašingtono internetinio šnipinėjimo programoje, o pasiklausymo įranga buvo paslėpta ES biuruose Briuselyje ir Jungtinėse Valstijose.

Kaip rodo dokumentai, su kuriais susipažino „The Guardian“, „blakės“ buvo įmontuotos į šifruojantį fakso aparatą ES ambasadoje Vašingtone per operaciją „Perdido“ - veikiausiai siekiant išsiaiškinti apie nesutarimus tarp Bendrijos narių.

Panašaus pobūdžio operacija prieš Prancūzijos atstovybę prie JT buvo praminta „Blackfoot“, o prieš šios šalies ambasadą Vašingtone - „Wabash“.

Italijos ambasada Vašingtone buvo operacijos „Bruneau“ taikinys.

ES, Paryžius ir Berlynas sekmadienį piktai pareikalavo atsakymų į kaltinimus, jog Vašingtonas šnipinėjo Bendrijos ir jos šalių biurus.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent’as Fabiusas (Loranas Fabiusas) sakė, kad Paryžius pareikalavo JAV institucijų paaiškinimo dėl įtariamos „visiškai nepriimtinos“ šnipinėjimo veiklos.

JAV institucijos praeitą mėnesį išdavė E. Snowdeno arešto orderį, kai šis buvęs žvalgybos kontraktininkas atskleidė detalių apie NSA vykdomą vadinamąją PRISM programą, pagal kurią renkama ir analizuojama informacija apie privačių asmenų veiklą internete ir telefono pokalbius visame pasaulyje.

Nurodoma, kad šios informacijos šaltiniai yra interneto milžinės „Google“, „Yahoo!“ ir kitos bendrovės.

E. Snowdenas, kurio politinis statusas šiuo metu neaiškus, tebėra įstrigęs Maskvos Šeremetjevo oro uoste, kur atskrido iš Honkongo birželio 23-ąją. JAV atšaukė jo paso galiojimą, todėl jis negali išskristi kitur, taip pat palikti oro uosto, neturėdamas Rusijos vizos.