Japonų seksualinė apatija – tiksinti bomba visam pasauliui

Jeigu nenutiks stebuklas, kuris padės padidinti Japonijos gimstamumą, šalies gyventojų skaičius iki 2060-ųjų gali sumažėti trečdaliu.

Jaunuolių nedomina seksas

Viena priežasčių, kodėl mažėja gimstamumas, yra susiformavęs naujas vyrų tipas, vadinamas otaku. Mangos komiksai, anime filmukai ir kompiuteriai juos domina labiau, nei seksas.

Tokijas yra didžiausias pasaulio megapolis, jame gyvena 35 mln. žmonių. Pažvelgus į jį, sunku patikėti, kad čia būtų gimstamumo problema. Bet ją slepia Akihabaros rajonas, mangos ir anime subkultūros centras.

Akihabara yra otaku rojus. Čia jaunuolių karta, užaugusi per 20 metų ekonominio sąstingio, atsijungia nuo juos supančios realybės ir pasineria į fantazijų pasaulį.

Kunio Kitamara iš Šeimos planavimo asociacijos daugelį jaunų japonų vadina žolėdžiais, nes jie yra pasyvūs ir nejaučia kūniško geismo. Jie nebeturi tokių ambicijų, kokiomis pasižymėjo pokario alfa patinai, pavertę Japoniją ekonomine galiūne. Jie nenori dirbti įmonėse ir gyventi iš atlyginimo.

Šie jaunuoliai pasirinko kurmių gyvenimą, stengiasi likti nepastebėti ir, kas labiausiai kelia nerimą, vengia santykių su priešingos lyties atstovėmis.

2010 m. Japonijos sveikatos apsaugos, darbo ir socialinių reikalų ministerijos atliktas tyrimas rodo, kad 36 proc. jaunuolių nuo 16 iki 19 metų nedomina seksas. Per pastaruosius keletą metų šis skaičius padvigubėjo.

Virtualios draugės

Didžiosios Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC korespondentai susitiko su dviem otaku, kurie įsivaizduoja turintys virtualias merginas. Nurikanas ir Yuge yra suaugę vyrai, bet virtualiame gyvenime jie tebėra paaugliai.

Jų mylimosios – tai personažai iš kompiuterinio žaidimo "Love Plus", kuris žaidžiamas planšetiniuose kompiuteriuose "Nintendo".

Nurikanas ir Yuge su savo virtualiomis draugėmis Rinko ir Ne-ne susitikinėja parkuose, o gimtadienio proga perka joms tikrus pyragėlius.

"Apie tokius santykius aš svajodavau mokykloje", – sakė Nurikanas. Žaidime jis prisistato 15-mečiu paaugliu, nors iš tikrųjų vyrui 38-eri.

"Kol turėsiu laiko, tęsiu šiuos santykius, – teigė Yuge, kuriam 39-eri. – Mes kartu vaikštome į mokyklą, susitinkame pakeliui. Po pamokų tinkamės prie mokyklos vartų ir kartu einame namo. Žaidime man 17 metų."

Vyras sako, kad dažnai pasideda Ne-ne, o tiksliau, planšetinį kompiuterį, į savo dviračio krepšį ir fotografuojasi kartu su ja.

Tikri santykiai – per sudėtingi

Nors Yuge norėtų susipažinti su tikra mergina, o Nurikanas yra vedęs, abu vyrai sako, kad jiems lengviau turėti virtualius santykius, nei tikrus.

"Universitete tu gali turėti santykius ir negalvoti apie santuoką. Bet vėliau draugaudamas su mergina jau turi apie tai galvoti. Todėl man geriau susitikinėti su 3D moterimi", – paaiškino Yuge.

Jo virtuali draugė moka meiliai kalbėti: "Ar tikrai nori pasikalbėti taip vėlai vakare?", "Tu man patinki, todėl noriu visada būti su tavimi", "Eime į paplūdimį, kartu pasvajosime ir paišdykausime".

O Nurikanui tenka slėpti nuo žmonos savo romaną su Rinko. Vyras tikisi, kad jam niekada nereikės rinktis tarp jųdviejų.

Paklausius šių vyrų, jie atrodo labai infantilūs ir tuo patenkinti. Tačiau kodėl jie pasinėrė į fantazijų pasaulį, nėra iki galo aišku.

Nemato šviesios ateities

Tokijuje gyvenantis apžvalgininkas Rolandas Keltsas aiškina, kad daugelis Japonijos vyrų pesimistiškai žvelgia į ateitį. Jie netiki, kad pasieks tokią gerovę, kokią turėjo jų tėvai, ir todėl nenori susisaistyti santuokos ryšiais.

"Jeigu pažiūrėtume į Kiniją ar Vietnamą, į visus tuos jaunuolius su mopedais, kurie renkasi naktiniuose klubuose, kur galima prisišokti į valias ir nusikabinti merginą, – visi jie įsitikinę, kad jų gyvenimas bus geresnis, nei tėvų. Japonijoje šitaip niekas negalvoja", – teigė žurnalistas.

Įvairūs tyrimai rodo, kad net jeigu japonų poros artimai draugauja, jos mylisi gana retai. Vienoje apklausoje vos 27 proc. respondentų prisipažino, kad mylisi bent kartą per savaitę.
Taip pat mažėja santuokų skaičius, nors tik 2 proc. vaikų gimsta ne santuokoje.

Terapija nekaltiems 30-mečiams

Tokijo sekso ir porų santykių konsultantė Ai Aoyama Didžiosios Britanijos laikraščiui "The Guardian" sakė, kad jos klientai dažnai nemato meilės ir santuokos prasmės, neturi bendrų ilgalaikių tikslų. O alternatyvios santykių formos, pavyzdžiui, gyvenimas kartu arba vaikų gimdymas nesusituokus, vis dar laikomos neįprastomis ir netgi smerkiamos.

Į Ai Aoyama kreipiasi ir nuo išorinio pasaulio užsidarę žmonės, ir vadinamieji parazituojantys viengungiai – įpusėję ketvirtą dešimtį, bet dar neišsikraustę iš tėvų namų.

"Kai kurie nemoka kontaktuoti su kitais žmonėmis nei fiziškai, nei kaip nors kitaip. Jie krūpčioja, kai juos paliečiu, – pasakojo Ai Aoyama. – Dauguma jų yra vyrai, bet vis daugiau sutinku ir tokių moterų."

Ai Aoyamai teko susidurti su 30-mečiu, kuris vis dar yra nekaltas ir lytiškai susijaudina tik žiūrėdamas į moteris robotes arba kompiuterinių žaidimų personažus.

"Jam taikau terapijas, tokias kaip joga ar hipnozė, kad atpalaiduočiau ir paaiškinčiau, kaip veikia tikras žmogaus kūnas", – sakė konsultantė.

Kartais už atskirą mokestį ji išsirengia prieš savo klientus, bet be jokių fizinių kontaktų, ir pažindina juos su moters formomis.

Ai Aoyama lygina save su Edo laikotarpio kurtizanėmis, kurios mokydavo samurajų sūnus erotinių malonumų meno.

Karjera – svarbiau už viską

Japonijos moterims, kurios tapo savarankiškesnės ir ambicingesnės, kurti asmeninius santykius dažnai trukdo karjera. Viena tokių yra Prancūzijos banke Tokijuje dirbanti 32 metų Eri Tomita, žmogiškųjų išteklių specialistė. Jį myli savo darbą ir aukoja jam visą savo laiką.

"Prieš trejetą metų draugas man pasipiršo, bet aš atsisakiau, nes supratau, kad darbas man svarbesnis. Paskui pasimatymai man pasidarė visiškai neįdomūs", – prisipažino moteris.
Eri Tomita teigė, kad susituokusiai moteriai tampa nebeįmanoma kilti karjeros laiptais.

"Viršininkai mano, kad tu netrukus pastosi ir nebegalėsi dirbi ilgas darbo valandas, – paaiškino ji. – Tuomet tu turi palikti darbą ir tapti namų šeimininke be savo pajamų. Toks gyvenimas netinka tokioms moterims, kaip aš."

Statistika rodo, kad 70 proc. Japonijos moterų palieka darbą susilaukusios pirmo vaiko.

"Net nenoriu vargintis"

Ministras Shinzo Abe žada geriau integruoti moteris į darbo rinką, užtikrinti geresnes sąlygas joms ir dieninę globą jų vaikams, bet ir tai neprivers Eri Tomitos pakeisti savo nuomonę.
"Aš turiu nuostabų gyvenimą. Susitinku su draugėmis – tokiomis pat karjeristėmis, lankomės prancūzų ir italų restoranuose. Perku stilingus drabužius, važinėju atostogų. Aš mėgstu būti nepriklausoma", – tikino moteris.

Kartais ji leidžiasi į vienos nakties nuotykius su vyrais, kuriuos sutinka baruose, bet teigia, kad seksas jai nėra prioritetas.

"Darbe mane dažnai kviečia į pasimatymus vedę vyrai, kurie mano, kad esu vieniša ir puolusi į neviltį", – sakė Eri Tomita.

Susiraukusi ir gūžtelėjusi pečiais ji pridūrė: "Net nenoriu vargintis."

Ekspertai pripažįsta, kad kitose išsivysčiusiose šalyse irgi pastebimos panašios tendencijos. Urbanizuotose Azijos valstybėse, Europoje ir Amerikoje žmonės tuokiasi vėliau arba išvis nesituokia, gimstamumo rodikliai mažėja, vyrai ir moterys vis dažniau gyvena po vieną, o ekonominę recesiją išgyvenančiose šalyse jaunuoliai neskuba kraustytis iš tėvų.

Bet Japonijoje, anot demografų, šios tendencijos yra greitesnės ir ryškesnės dėl keleto priežasčių. Šioje šalyje nėra stiprios religinės paskatos kurti šeimas, žemės drebėjimus lemianti geografinė padėtis stiprina beprasmiškumo jausmą, o pragyvenimas bei vaikų auginimas kainuoja labai brangiai.

Be to, demografinė krizė taip pat susijusi su menka imigracija. Didžiojoje Britanijoje už savo šalies ribų yra gimęs kas aštuntas gyventojas, o Japonijoje – tik vienas iš šešiasdešimties. Imigracija Japonijoje yra labai ribota, ir vyriausybė įveda jai daug kliūčių, nors šalyje jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų stygius.

Didžiojoje Britanijoje maždaug 60 tūkst. medicinos darbuotojų atvyko iš kitų pasaulio šalių, o Japonijoje, kur labai trūksta medicinos seserų ir felčerių, tokių darbuotojų yra vos 60.
Globalizuotame ir gerokai pavienodėjusiame pasaulyje Japonijai pavyko išsaugoti savo unikalią kultūrą, bet šalies visuomenei tenka mokėti už tai didelę kainą, kuri pasireiškia demografine krize, gyventojų skaičiaus mažėjimu ir visuomenės senėjimu.

Smaugia didžiulė skola

Japonijos demografinė krizė nėra tik šios šalies problema. Jos ekonomika – trečia didžiausia pasaulyje, ji vaidina svarbų vaidmenį pasaulio prekyboje. Japonijai priklauso maždaug tiek pat JAV skolos, kaip Kinijai, ji yra svarbiausia prekybos partnerė Jungtinėms Valstijoms, Kinijai ir kitoms šalims. Tad jeigu japonai negimdys pakankamai vaikų, kurie kurtų klestinčią ekonomiką, gali kilti didesnė krizė, nei dabar išgyvena euro zona, ir ji turės sunkių padarinių visam pasauliui.

Kartu su demografine krize Japonijoje tiks dar viena bomba – valstybės skola, jau perkopusi 200 proc. bendrojo vidaus produkto. Japonija yra labiau prasiskolinusi nei Graikija ir stabiliai gyventi galės tik tol, kol užtikrins ekonomikos augimą. Bet kiek ilgai galės augti ekonomika, kurioje senyvo amžiaus žmonių vis daugėja, o jaunų, kurie mokėtų mokesčius ir juos išlaikytų, – mažėja?

"Investuotojai vieną dieną gali pažiūrėti į šalį, kurios mokesčių mokėtojai sensta ir jų mažėja, nuspręsti, kad jos obligacijos nėra tokia saugi investicija, ir taip išprovokuoti pasitikėjimo krizę bei valstybės bankrotą", – apie sunkius padarinius įspėjo JAV laikraščio "The Washington Post" apžvalgininkas Maxas Fisheris.

Viduramžių Japonijos erotinis menas

Kūniškų malonumų meno japonai galėtų pasimokyti iš savo protėvių. Atrodo paradoksalu, bet viduramžių Japonijoje apie seksą buvo kalbama drąsiau, nei šiandien.

Britų muziejus spalio pradžioje pristatė vieną drąsiausių ekspozicijų per savo istoriją – viduramžių Japonijos erotinių graviūrų, vadinamų siunga, rinkinį. Ekspoziciją sudaro 150 kūrinių, atskleidžiančių, kaip japonai įsivaizdavo seksą ir intymų gyvenimą tuo laikotarpiu, kai šalis buvo visiškai uždara bei atskirta nuo išorinio pasaulio.

Graviūros, kurių dauguma yra išraižytos iš medžio XVI, XVII ir XVIII a. Tokijuje, vaizduoja lytinius aktus. Šiuolaikinio žmogaus akimis didelė dalis jų atrodo pornografinės. Daugelis graviūrų vaizduoja vyro ir moters lytinius santykius, bet kai kuriuose matomi homoseksualūs aktai bei grupinės orgijos.

"Siunga" japoniškai reiškia "pavasario paveikslėliai". Hieroglifas "pavasaris" Japonijoje buvo vartojamas kaip seksualinio gyvenimo eufemizmas. Šis menas klestėjo laikotarpiu, kai sparčiai augo miestai, o kontaktai su Vakarais buvo draudžiami.

Piešiniai buvo parduodami albumais po 12 piešinių kiekviename. Jie demonstravo įvairių seksualinių situacijų spektrą, todėl pirkdami albumą pirkėjai nerodė, kokie piešiniai juos domina labiausiai. Kartais tokie albumai buvo dovanojami jaunoms netekėjusioms moterims, kad jos sužinotų, kas jų laukia vestuvių naktį.