Pavargęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą nekreipė dėmesio į naują Vakarų kritikos dėl Ukrainos papliūpą.

Susitikimo, kurio metu įtakingiausi pasaulio lyderiai žadėjo išjudinti pasaulio ekonomiką, šeimininkas Tony Abbottas (Tonis Abotas) tvirtino, kad visi, įskaitant V.Putiną, kuris iš susitikimo Brisbane išvyko anksčiau, palaikė G-20 kampaniją už reformas, pagal kurias į pasaulio ekonomiką gali būti įlieta daugiau kaip 2 trilijonai dolerių.

„Džiaugiuosi turėdamas vienodą bilietą su Vladimiru Putinu šiuo klausimu“, – sakė Australijos ministras pirmininkas spaudos konferencijoje po dvi dienas trukusių derybų, per kurias abu lyderiai atidėjo į šalį nesutarimus ir drauge pozavo nuotraukoms su mielomis koalomis.

Vis dėlto T.Abbottas tvirtino, kad pastarosiomis dienomis vyko „labai energingos“ jo diskusijos su V.Putinu, ir „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimą Rytų Ukrainoje liepos mėnesį pavadino „vienu baisiausių nusikaltimų pastaraisiais metais“.

V.Putinas išskrido iš Brisbano šiek tiek anksčiau, nesulaukęs oficialios viršūnių susitikimo pabaigos, bet neigė kaip nors paniekinęs T.Abbottą. Jis sakė, kad jam prireiks 18 valandų parskristi į Maskvą per Vladivostoką Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

„Tada mums reikia grįžti namo ir pirmadienį grįžti į darbą. Reikia pamiegoti bent keturias-penkias valandas“, – sakė V.Putinas, kuris turi dziudo juodąjį diržą ir didžiuojasi savo ištverme.

Be to, Rusijos lyderis neteikė didelės reikšmės irzliems pasikeitimams nuomonėmis Brisbane, kur vienu metu Kanados lyderis išreiškė nenorą paspausti jam ranką.

Bendrai per G-20 viršūnių susitikimą „kai kurios mūsų nuomonės nesutapo, bet diskusijos buvo išbaigtos, konstruktyvios ir labai naudingos“, sakė V.Putinas.

Vajus prieš apgavystes dėl mokesčių

G-20 lyderiai parėmė pastangas užtaisyti spragas tarp skirtingų mokestinių režimų, kurios sudaro sąlygas kai kurioms keliose valstybėse veikiančioms korporacijoms išsisukti sumokant tik skatikus nuo savo pelno.

Liuksemburgas yra kaltinamas susimokius su tokioms kompanijomis, tuo darant žalą šių kompanijų šalių iždams, tais metais, kai Liuksemburgo premjeras buvo dabartinis Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

G-20 pritarė „bendram pranešimo standartui“, kad kompanijos negalėtų pasinaudoti skirtumais tarp mokestinių režimų, ir pabrėžė: „Pelnas turėtų būti apmokestinamas ten, kur vykdoma ekonominė veikla, gaunanti pelną, ir kur yra sukuriama vertė“.

Aktyvistų grupė „Financial Transparency Coalition“ sveikino G-20 akcentą „tam niokojamam poveikiui, kurį vengimas mokėti mokesčius, šalinimasis ir pinigų plovimas daro mūsų ekonomikoms“.

Tačiau ji paragino taikyti griežtesnes taisykles ir viešai skelbti, kam priklauso kompanijos ir kur jos yra įsikūrusios. Ši išlyga kėlė diskomfortą Kinijoje, kur komunistinių lyderių asmeninio turto klausimas yra politiškai labai opus.

G-20 šalys, kurios atstovauja 85-iems proc. pasaulio ekonomikos produkcijos, įsipareigojo dėl struktūrinių reformų, kurios jų bendrą ekonomikos augimą iki 2018 metų padidintų mažiausiai 2,1 proc. dydžiu.

Tai prilygsta daugiau kaip 2 trilijonams dolerių, nors ekonomistai skeptiškai vertina daugelio G-20 narių pasirengimą tokioms reformoms, kai augimas jau mažėja kai kuriose svarbiose valstybėse, tarp jų – Kinijoje ir Vokietijoje.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) sveikino sekmadienio pažadą, bet pabrėžė: „Dabar kritinės svarbos yra įgyvendinimas, su stipria atskaitingumo sistema pažangai stebėti, remiant TVF“.