Papildomi štrichai garsaus šnipo portretui  

Didžiojoje Britanijoje praėjusią savaitę išslaptinti dokumentai suteikė galimybę dar kartą žvilgtelėti į garsaus sovietų šnipo Klauso Fukso istorijos užkulisius.  

Kolegos labai gerbė  

Britų BBC K.Fuksui, bene garsiausiam Antrojo pasaulinio karo laikų šnipui, Sovietų Sąjungai perdavusiam atominės bombos paslaptis, šiomis dienomis paskyrė specialų komentarą. Vakarų ekspertai tebemano, kad be jo paslaugų SSRS savo atominę bombą būtų turėjusi mažiausiai dešimt metų vėliau.

K.Fuksas buvo ilgai įtarinėjamas, jis savo kaltę pripažino dar 1950 metais, bet tik dabar paaiškėjo, kaip britų kontržvalgyba jį palaužė. “Kolegų fizikų labai gerbiamas”, - taip buvo rašoma jo charakteristikoje, ir tai buvo tiesa. “Per visą laiką, kurį teko dirbti kartu, Fuksas man atrodė kaip nepaprastai sąžiningas žmogus”, - taip garsųjį šnipą interviu BBC korespondentui prisiminė “Manheteno” projekto realizavime dalyvavęs profesorius Nikolas Kurtis. Pagal šį projektą Los Alamo laboratorijoje amerikiečiai kūrė atominę bombą.

Iš Vokietijos pabėgęs K.Fuksas karo metais bendradarbiavo ir su britų mokslininkais. Jis niekuomet neslėpė savo komunistinių pažiūrų.  

Talentingas fizikas  

Kaip aiškėja iš išslaptintų dokumentų, kontržvalgybininkas Terensas Robertsonas buvo ne kartą įspėjęs, jog pabėgėliui iš Vokietijos labai slaptos informacijos patikėti negalima. Tačiau vadovybė manė, kad K.Fuksas - fizikas itin talentingas, todėl nepakeičiamas.

Kai tik Los Alamo laboratorija parengė atominės bombos brėžinius, šnipas juos perdavė į Maskvą, kuri jam buvo davusi Čarlzo slapyvardį. Po ketverių metų tiksli bombos kopija buvo susprogdinta sovietų poligone. Prieš tai K.Fuksas buvo perkeltas į slaptą Haruelo objektą Didžiosios Britanijos Berkšyro grafystėje.  

Įkalčių nebuvo  

Pasak BBC, 1949 metų pabaigoje Vakarų kontržvalgybos įminė sovietų agentų naudotą kodą ir galiausiai ėmė lipti K.Fuksui ant kulnų. Jis buvo įdėmiai sekamas, nors to nežinojo.

Iš išslaptintų dokumentų dabar matyti, kad vyresnysis tardytojas Viljamas Skardenas net tris kartus šnipą tardė, bet šis išsigynė, o jokių įkalčių nebuvo. Todėl, pasak Kembridžo universiteto istorijos profesoriaus Kristoferio Endriaus, britų slaptoji tarnyba turėjo nuleista galva taikstytis su tuo, kad K.Fuksas, žinomas kaip sovietų šnipas, išdavęs didžiausias JAV ir Didžiosios Britanijos paslaptis, ramiausiai mėgaujasi laisve.

Bet štai 1950 metų sausio 24-ąją K.Fuksas pas save į namus netikėtai pasikvietė V.Skardeną. “Jį aiškiai slėgė smarkus stresas, - parašyta vyresniojo tardytojo ataskaitoje. - Patariau jam, kenčiančiam dvasines kančias, apvalyti savo sąžinę ir man papasakoti visą tiesą. Bet jis atsakė, jog niekada niekas jo neprivers prabilti”.  

Pokalbis aludėje  

Po to jie nuėjo į aludę. Anot BBC, V.Skardenas buvo vienas tų žmonių, kuriems kiti gali patikėti daug ką. Jo kantrybė ir atsargūs įkalbinėjimai pradėjo duoti vaisius.

Aludėje K.Fuksas vėl pasikvietė vyresnįjį tardytoją į svečius. “Namuose jis pasakė, kad norėtų atsakyti į visus mano klausimus”, - prisimena V.Skardenas.

K.Fuksas galiausiai atvirai prisipažino, kad sovietams šnipinėjo nuo 1942 iki 1949 metų, kad jis pats pasiūlė jiems savo paslaugas ir perdavė atomines paslaptis.

Po to V.Skardenas siekė naujų susitikimų. Jis norėjo sužinoti, su kuo šnipas palaikė ryšius. Tardytojas įtikinėjo K.Fuksą, kad jis, viską atvirai prisipažinęs, bus nenubaustas, gal tik bus perkeltas į kokį nors universitetą.

Bet netrukus sovietų šnipas buvo suimtas. Teismas jį pripažino kaltu - išdavusiu valstybines paslaptis - ir nubaudė jį 14 metų laisvės atėmimo bausme. Jis atliko visą bausmę ir 1988 metais mirė buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje.