Įspėjimas Dž.V.Bušui

Įspėjimas Dž.V.Bušui

2003-09-24 00:00

Kremliaus kritikai ragina JAV prezidentą nepasitikėti V.Putinu

Kremliaus kritikai ragina JAV prezidentą nepasitikėti V.Putinu  

Buvęs Rusijos žiniasklaidos magnatas Borisas Berezovskis, Nobelio premijos laureato akademiko Andrejaus Sacharovo našlė Jelena Boner ir dar trys žinomi Kremliaus politikos kritikai prezidento Vladimiro Putino vizito į JAV išvakarėse ėmėsi naujos akcijos, kuria, anot jų, “siekiama, kad Vakarai atsikvošėtų”.

Penki žinomi visuomenės veikėjai vakar įtakinguose JAV ir Didžiosios Britanijos laikraščiuose išspausdino skelbimus per visą puslapį, kuriais įspėjo Jungtines Valstijas aklai nepasitikėti Rusijos prezidentu.  

Septyni klausimai  

Britų radijo ir televizijos korporacija BBC pranešė, kad skelbimai vakar buvo išspausdinti laikraščiuose “Washington Post”, “Financial Times”, “Daily Telegraph”, “The Times” ir “Wall Street Journal Europe”.

Diena pasirinkta neatsitiktinai, nes naktį į trečiadienį V.Putinas turėjo išskristi į Niujorką, kur dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos sesijoje. Po to Rusijos prezidentas dvi dienas įvairiais klausimais tarsis su Džordžu V.Bušu jo užmiesčio rezidencijoje, kur priimami itin gerbiami svečiai.

Po užrašu “Septyni klausimai prezidentui Džordžui Bušui apie jo draugą prezidentą Vladimirą Putiną” mokamo skelbimo autoriai atkreipė JAV prezidento dėmesį į tai, kad Rusijoje naikinamos nepriklausomos demokratinės institucijos, o Čečėnijoje federalinė kariuomenė tebenaikina taikius gyventojus.

Skelbime taip pat teigiama, kad gyvenamuosius namus Maskvoje ir Volgodonske prieš ketverius metus tikriausiai susprogdino Rusijos slaptoji tarnyba, kuri kaltę už baisias piktadarybes suvertė čečėnams. Autoriai primena Dž.V.Bušui ir kitas Rusijos prezidento, kurį JAV prezidentas demonstratyviai vadina draugu, “nuodėmes”, prikišdami Kremliaus šeimininkui ir jo tarnybą KGB.

“Visi turi teisę savo nuožiūra rinktis draugus. Tačiau draugystė turi remtis bendromis vertybėmis”, - sakoma skelbime.  

Skelbimas kainavo brangiai  

BBC teigia, kad toks skelbimas dideliuose laikraščiuose jo autoriams galėjo kainuoti mažiausiai 400 tūkstančių dolerių. Kiti šaltiniai nurodo dar didesnę sumą - vieną milijoną dolerių. Todėl Rusijos žiniasklaida neabejoja, kad už viską sumokėjo B.Berezovskis, tapęs mirtinu V.Putino priešu.

Interneto leidinys “Gazeta. ru” vakar teigė, kad skelbimas šiandien turėtų būti perspausdintas ir dviejuose Rusijos laikraščiuose - “Vedomosti” bei “Kommersant”.

Skelbimo autoriai norėjo, kad tą padarytų ir laikraštis “Izvestija”, tačiau šis nepanoro. Jo reklamos tarnyba BBC korespondentui nesakė, kad populiarus leidinys atsisakė pelningo skelbimo. Tuo tarpu analitikai Maskvoje neabejoja, kad “Izvestija” pabūgo galimų Kremliaus atsakomųjų priemonių.  

Šokiruoja magnato asmenybė  

Bet daug ką Rusijoje šokiruoja buvusio žiniasklaidos magnato asmenybė, jo kartais šokiruojantis elgesys.

B.Berezovskis praturtėjo ir įgavo didelės įtakos praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje valdant prezidentui Borisui Jelcinui. Tačiau į valdžią atėjus V.Putinui, jo santykiai su Kremliumi atšalo, ir B.Berezovskiui teko bėgti į Didžiąją Britaniją, iš kur jis toliau stengėsi kurstyti opoziciją prieš Kremlių.

Maskva, savo ruožtu, apkaltino jį sukčiavimu ir siekė jo išdavimo, tačiau Didžiosios Britanijos teismas rugsėjį atmetė atitinkamą ekstradicijos prašymą, kadangi B.Berezovskiui buvo suteiktas politinis prieglobstis.

Kartu su B.Berezovskiu bei J.Boner vakar publikuotus skelbimus pasirašė buvęs Rusijos aukščiausiosios tarybos pirmininkas Ruslanas Chasbulatovas, buvęs Valstybės Dūmos pirmininkas Ivanas Rybkinas ir buvęs sovietų disidentas Vladimiras Bukovskis.

Atsakydamas į BBC korespondento klausimą, ar skelbimas nėra vien B.Berezovskio reklama, vienas autorių - I.Rybkinas - teigė: “Tie, kurie taip mano, sėdi šiltuose butuose ir biuruose Vakaruose, o tai, apie ką rašome, vyksta mūsų Rusijoje, kur visi Gorbačiovo ir Jelcino iškovojimai žiauriausiai revizuojami”.  

Ragina dar kartą pažvelgti į akis  

Vašingtonas ir Maskva - pirmiausiai kovos su terorizmu bei asmeninių santykių tarp Dž.V.Bušo ir V. Putino pagrindu - suartėjo po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktų. Po prezidentų pirmojo susitikimo 2001 metų birželį Dž.V.Bušas pasakė, jog, pažvelgęs Rusijos prezidentui į akis suprato, kad jis garbingas žmogus, kuriuo galima pasitikėti.

“Pone Bušai, pasinaudokite šia proga - dar kartą pažvelkite savo draugui į akis”, - sakoma V.Putino oponentų kreipimesi.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų